Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis teigia, kad planuojant rezervo poreikį ateityje būtina įvertinti ilgalaikes šalies demografines tendencijas.
„Demografinė padėtis ir jos tendencijos tiesiogiai koreliuoja su rezervo poreikiu. „Eurostat“ prognozuoja, kad 2050 m. mūsų šalies gyventojai bus vieni seniausių Europoje (po Italijos). Jeigu Lietuvos demografinės tendencijos nesikeis, 2050 m. vieną pensinio amžiaus žmogų išlaikys maždaug 1,8 dirbantysis šalies gyventojas, kai 2021 m. vieną pensinio amžiaus gyventoją išlaikė maždaug 3,1 dirbančio žmogaus.
Tai reiškia didžiulę naštą dirbantiesiems, augančias sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos išlaidas“, – sako J. Džiugelis.
Pažymima, kad, siekiant tinkamai prisitaikyti prie demografinių pokyčių ateityje, šalys jau dabar planuoja didesnius rezervus: Norvegijos rezervas sudaro 7,5 proc. šalies BVP, Portugalijos – 8,5 proc., Švedijos – 31,8 proc., Suomijos – 33,6 proc.
Anot politiko, profesorius Teodoras Medaiskis „Sodros“ rezervinį fondą siūlo išskaidyti į dvi dalis – dalį jo numatyti socialinėms išmokoms, o kitą dalį – pensijoms.
Šiuo metu Lietuvoje Rezervinio fondo išlaidos prognozuojamos artimiausiems trejiems metams, tačiau, anot Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, būtina galvoti apie ilgesnę perspektyvą.
„Demografinės tendencijos yra ilgalaikės, todėl, brėždami socialinio draudimo išlaidų projekcijas, galime ir turime galvoti bent apie dešimties metų laikotarpį ir formuoti ilgalaikę rezervo kaupimo politiką“, – teigia J. Džiugelis.
Ilgalaikes socialinio draudimo išlaidų prognozes trečiadienį svarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas prie šio klausimo planuoja grįžti lapkritį.
