Iš nederlingoje pietų Kazachstano stepėje besidriekiančio komplekso į kosmosą per visą laikotarpį paleista šimtai raketų. Prisidėta ir prie istorinių laimėjimų: 1957 metų spalį Baikonūro kosmodrome paleistas pirmasis dirbtinis žemės palydovas „Sputnik 1“. 1961 metų balandį paleistas „Vostok-1“ – pirmasis kosminis aparatas su žmogumi, Jurijumi Gagarinu.
Kosmodromas išgyveno ir sovietų žlugimą, ištvėrė posovietinės Rusijos ekonominį chaosą, o vėliau padėjo Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“ tapti kosmoso tyrinėjimo lydere.
Tačiau Baikonūro kosmodromui dabar galimai ateina galas, rašo rferl.org.
Pranešta apie nemenką konfliktą tarp „Roskosmos“, kuri Kazachstanui kasmet moka apie 115 mln. dolerių už komplekso nuomą, ir Kazachstano bendrovės, kuri bendradarbiauja su „Roskosmos“, kad pastatytų naują kelių milijardų dolerių vertės paleidimo įrenginį, pavadintą „Zenit-M“.
Konfliktas kilo dėl nesumokėtos skolos, esą „Roskosmos“ dukterinė įmonė „TsENKI“ Kazachstano įmonei „Baiterek JSC“ yra skolinga apie 29 mln. dolerių.
Kovo 7 d. Kazachstano valdžia areštavo pagrindinio „Roskosmos“ operatoriaus Baikonūro kosmodrome turtą, remdamasi nesumokėtomis skolomis.
Be „Zenit-M“ komplekso Rusija negalės paleisti „Sojuz-5“ – naujos kartos raketos, kuri, Maskva tikisi, pakeis „Proton-M“, mat pastaroji naudoja labai toksišką kurą, ypač teršiantį Kazachstaną.
Jei raketa „Sojuz-5“ nebus paleista, Rusija praras labai reikalingas pajamas, kurias gauna iš komercinių palydovų paleidimo.
„Manau, kad Baikonūro ateitis atrodo labai niūriai“, – sakė Belgijos ekspertas ir ilgametis sovietų ir Rusijos kosminių programų stebėtojas Bartas Hendrickxas.
„Sojuz-5“ atrodo kaip vienintelis projektas, galintis išlaikyti Baikonūro kosmodromą gyvą po 2030-ųjų“, – pridūrė jis.
„Padėtis gana rimta. Ją reikia išspręsti“, – tikino ir Kazachstano žurnalo „Space Research And Technology“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas Nurlanas Aselkanas.
Nesėkmės ir „Vostochny“ kosmodrome
Apie Baikonūro žlugimą kalbėta ir 1991-aisiais, žlungant Sovietų Sąjungai. Tuo metu kilo klausimas, kas bus su didžiausiu pasaulyje kosmodromu, Kazachstanui paskelbus nepriklausomybę.
Rusams tuo metu buvo svarbiausia išlaikyti nepažeistą Baikonūro kosmodromo infrastruktūrą. 1994 metais Maskva su Kazachstano vyriausybe pasirašė 50 metų nuomos sutartį, ji vėliau buvo pratęsta iki 2050 metų.
Visgi Rusijos valdžia suprato, kad jiems reikia perspektyvesnės alternatyvos. Dėl to dešimtajame dešimtmetyje buvo parengti planai statyti naują kosmodromą Amūro srityje, Tolimuosiuose Rytuose. Jis pavadintas „Vostochny“ (liet. „Rytų“).
Rusiškos raketos – pigios ir gan patikimos. Populiarėjant komerciniams palydovams, per 25 metus šalis iš jų uždirbo beveik 10 mlrd. dolerių.
2015 m. Rusijos kosmoso programa buvo reorganizuota ir priskirta vienai vyriausybinei institucijai – „Roskosmos“. Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas buvo paskirtas „Roskosmos“ direktoriumi.
JAV kosmoso agentūra NASA bendradarbiavo su „Roskosmos“ nuo 1990 metų. Abi agentūros kartu valdė Tarptautinę kosminę stotį.
„Vostochny“ kosmodromo statybos pradėtos 2011 metais. Projekto sąnaudos gerokai viršijo numatytąsias, išlaidos dabar siekia 7,6 mlrd. dolerių. Statybas krėtė ir korupcijos skandalai. Dešimtys žmonių buvo tiriami dėl turto pasisavinimo ir vagysčių. Darbuotojai streikavo dėl nesumokėtų atlyginimų. Inspektoriai 2020 metais „Vostochny“ kosmodrome nustatė 30 mlrd. rublių (400 mln. dolerių) vertės finansinių pažeidimų.
Smogė sankcijos
2014 metais Rusijai užgrobus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Vakarų šalys, įskaitant JAV, pradėjo taikyti sankcijas Rusijos įmonėms ir aukščiausiems pareigūnams.
Tai pakenkė ir „Roskosmos“ reputacijai, kurią ir taip purtė daugybė nelaimingų atsitikimų ir nesėkmių.
2020 metais „Roskosmos“ prarado monopolį kosminių stočių transporte, kai į rinką įžengė privati JAV įmonė „SpaceX“.
Paskutinė žinoma nelaimė įvyko gruodį. Prieš pat Rusijos kosmonautams pradedant išėjimą į atvirą kosmosą, iš jų erdvėlaivio „Sojuz“ nutekėjo aušinimo skystis, kai į ją atsitrenkė, JAV ir Rusijos kosmoso pareigūnų nuomone, maža kosminė uoliena.
Sugadinta kapsulė buvo išsiųsta atgal į Žemę ir nusileido Kazachstane kovo 28 d.
Pavojingas kuras
Rusijos, Kazachstano ir Vakarų mokslininkai jau seniai kalba apie toksišką raketinį kurą, kuris buvo aptiktas Kazachstano dirvožemyje.
2004 metų Rusija planavo savo „Proton“ raketų seriją iki 2014 metų pakeisti aplinkai draugiškesniu modeliu.
Pastangos tapo ypač aktualiomis po 2013-iųjų, kai raketa „Proton-M“ su trimis palydovais sprogo praėjus kelioms minutėms po paleidimo iš Baikonūro kosmodromo ir išspjovė nuodingą kurą heptilą.
Kazachstano valdžia tuo ypač pasipiktino, tad Rusija sutiko iki 2025 metų laipsniškai nutraukti raketos „Proton“ naudojimą Baikonūre.
„Sojuz“ raketos naudoja kitokį kuro mišinį. Iš naujai Baikonūre statomos paleidimo aikštelės „Zenit-M“ ir būtų paleidžiamos „Sojuz-5“ raketos. Prie aikštelės statybų prisijungė ir privačios Kazachstano įmonės. Pranešama, kad Rusija projektui, įskaitant pačią raketą, išleido apie 900 mln. dolerių.
Tačiau projektas užsitęsė, daugiausia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir plačių Vakarų sankcijų, nukreiptų prieš svarbius „Roskosmos“ tiekėjus. 2021 metais numatytas pirmasis paleidimas buvo nukeltas į 2024 metus, o naujausias konfliktas sukėlė dar daugiau abejonių, ar paleidimas išvis pavyks.
Sunkumų kelia ir tai, kad pagrindinis Rusijos raketų komponentų tiekėjas yra įsikūręs Ukrainoje, kuri po invazijos nutraukė bet kokį bendradarbiavimą gynybos srityje su Maskva.
Kazachstano pareigūnai taip pat sako, kad nenori investuoti į abejotiną projektą: kam statyti naują paleidimo aikštelę naujai raketai, kai niekas nebenori arba negali sudaryti sutarties su „Roskosmos“?
Kosmoso programos stebėtojų nuomone, daugelį „Roskosmos“ bėdų sukėlė pati „Roskosmos“.
„Prieš invaziją į Ukrainą buvo signalų apie prastėjančią kokybės kontrolę, senstančią darbo jėgą, o vėliau – finansavimo iššūkius“, – sakė buvęs JAV oro pajėgų karininkas Brianas Weedenas.
„Dėl Ukrainos jie prarado savo tarptautinę rinką. Tai sugriovė pasitikėjimą Rusijos kosmoso programa“, – sakė jis.
Parengta pagal rferl.org.
