„Visada turime pasiūlymų, bet labai gaila, kad valdantieji ne visada į tai atsižvelgia. Mūsų siūlymai niekur nedingo, jie ir toliau galioja. Įvertinkime, kad santykinis skurdas, atskirtis Lietuvoje yra vieni didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių, o tai reiškia, jog atėjo laikas priimti sprendimą dėl pagrindinių maisto produktų PVM tarifo sumažinimo, ką ne viena Europos Sąjungos valstybė yra padariusi, Lietuva tai kažkaip ignoruoja ir sako, kad to nėra“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Ir daugiau sprendimų, kurie gali būti, pvz. mūsų siūlymas neapmokestinamą pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesio alga, kur irgi paliestų dirbančius žmones ir tuos, kurių uždarbis nėra toks, kad jie galėtų pragyventi. Daugelis kitų sričių, ar tai būtų švietimas, ar sveikata, ir ten yra pakankamai problemų. Ir manau, kad tos lėšos ten galėtų būti ir panaudojamos“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos duomenimis, pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto planas įvykdytas 129,5 proc. ir į biudžetą gauta 698,1 mln. eurų daugiau nei planuota.
Ministerijos pranešime nurodoma, kad viršyti visų pagrindinių mokesčių pirmojo ketvirčio planai: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) į biudžetą gauta 425,6 mln. eurų (36,1 proc.), akcizų – 8,3 mln. eurų (2,2 proc.), GPM – 104,6 mln. eurų (23,8 proc.), pajamų iš pelno mokesčio – 143,1 mln. eurų (94,9 proc.) daugiau nei planuota.
Siūlo bankų solidarumo įnašo lėšas panaudoti paskolų palūkanoms padengti
V.Blinkevičiūtė sako, kad atsižvelgus į prastą Lietuvos 2023 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį ir siejant tai su Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimais, reikia kuo greičiau Seime priimti įstatymo projektą dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo.
Tačiau, pasak jos, reikia rasti kompromisą, kad dalis viršpelnių būtų skirta žmonėms, siekiant padengti paskolų palūkanas.
„Kai žiūrime į situaciją Lietuvoje ir tai, kad jau pirmo ketvirčio ekonomikos BVP rezultatai yra ne tokie, kokių tikėjomės, natūralu, jog ypatingą dėmesį į tai turėtų kreipti Vyriausybė, analizuodama, stebėdama situaciją įvairiose pramonės srityse Lietuvoje ir būti pasiruošusi imtis tam tikrų sprendimų. (...) Natūralu, kad Lietuvoje turime kaip galima greičiau priimti Seime registruotą įstatymo projektą dėl Lietuvoje veikiančių bankų viršpelnių“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Reikėtų panagrinėti, kam galėtų būti skirtos tos lėšos. Seime registruotame įstatymo projekte siūloma krašto apsaugai skirti lėšas, tai labai suprantama ir reikalinga įvertinant esamą geopolitinę situaciją, tačiau nereikia pamiršti ir to, kad reiktų rasti kompromisinių sprendimų, kuriuos ir mes siūlome, jog dalis bankų viršpelnių lėšų galėtų būti panaudojama žmonėms, dengiant paskolų palūkanas“, – akcentavo ji.
V. Blinkevičūtė taip pat tikino suprantanti ECB sprendimą dar kartą padidinti palūkanų normas. Anot jos, tai yra neišvengiama, nes centrinis bankas ieško išeičių norint suvaldyti infliaciją ir kainų kylimą.
„Lietuvoje ta pati situacija, atrodo, jau ne kartą buvo tikėtasi ir kalbėta žinovų ir specialistų, kad jau tas laikas, kada kainos pradės kristi pagrindinių maisto produktų ir pan., bet pasirodo, jog kol kas niekas neįvyko, nežiūrint į tai, kad stabilizuojasi ar netgi krinta kainos energetikos“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po svarstymo pritarta Finansų ministerijos siūlomam Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 85, prieš 8, susilaikė taip pat 8 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, priėmimo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš gegužės antrąją savaitę.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Ketvirtadienį posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba nusprendė tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.
Nuo gegužės 10 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma didinama iki 3,75 proc., o palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4 proc. ir 3,25 proc.
ECB prognozuoja, kad šiemet infliacija euro zonoje sieks 5,3 proc., o kitais metais nukris iki 2,9 proc. ECB tikslas yra 2 proc. lygio infliacija.
Balandį infliacija euro zonoje siekė 7 proc., Lietuvoje, išankstiniu vertinimu – 13,3 proc.
