„Kai dabar perskaitau kai kuriuos komentarus, kad techninė recesija virsta recesija, recesija pavadinama krize... Aš mišių Lietuvos ekonomikai neužsakinėčiau. Manau, kad reiktų luktelti ir tolimesnių duomenų. Juolab, kad ir ta pati darbo rinka, darbo užmokestis auga toliau dviženkliais skaičiais, nedarbas, jei ir padidės, tai pakankamai neženkliai“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.
„Tai yra pirmasis įvertis ir ten trūksta gilesnių pirminių duomenų, kad suprastume, kas, kur, kaip veikia. Čia reikėtų šalto blaivaus proto, kantrybės“, – kalbėjo LB vadovas.
G. Šimkus neatmetė, jog dabartinis rodiklis nebūtinai parodo tikrąjį BVP pokytį, be to, jis gali kisti į pozityvesnį – kaip, anot LB vadovo, buvo praėjusiais metais.
„Naudojamės tam tikra informacijos aprėptimi, naudojame modelius, bet pripažinkime, kad tai taip pat yra įvertis modelių pagrindu. Pirmasis IV ketvirčio (2022 m. – ELTA) įvertis buvo -1,7 proc., o antras įvertis jau -0,5 proc. Pirmas praėjusių metų II ketvirčio įvertis buvo neigiamas ir kolegos ekonomistai piešė, kad jau esame techninėje recesijoje. Tada buvo peržiūrėta į gana stiprų augimą“, – kalbėjo G. Šimkus.
Anot jo, nors ekonomikos susitraukimo dydis buvo netikėtas, LB prognozavo, kad šalies BVP pirmąjį ketvirtį neaugs.
„Iš tikrųjų nustebino pats dydis, (...) vertinant patį -3 proc. pokytį. Bet kryptis nenustebino. Kovo mėnesį pristatėme prognozes ir kas buvo labai aišku, ką sakėme, kad ir tikimės, jog šių metų pirmasis pusmetis bus prastesnis“, – dėstė G. Šimkus.
LB, pasak G. Šimkaus, prognozavo, jog pirmąjį ketvirtį šalies ūkio augimas bus 0 proc. Jo teigimu, COVID-19 pandemijos metu augusi pramonė dabar patiria atvirkštinį procesą – po pandemijos suvaržymų atsiveriant Kinijai mažėja užsakymų, be to, pernai rudenį laikėsi itin aukštos energijos kainos.
„Tai yra tam tikra tąsa to, kas vyko visus praėjusius metus, išskyrus pirmuosius du mėnesius. Apskritai, praėjusį ketvirtį, palyginus su ketvirčiu prieš tai, ekonomikos augimo beveik nebuvo. Kai turime 2 proc. metinį augimą, tai buvo vadinamasis carry over arba persikėlimo, palyginimo su 2021 m. efektas“, – aiškino G. Šimkus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju 2022 metų ketvirčiu, Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 3 proc. ir buvo 3,6 proc. mažesnis nei 2022 metų pirmojo ketvirčio. BVP nuosmukis įvyko ir 2022 metų pabaigoje, kai ketvirtojo ketvirčio metu fiksuotas 0,5 proc. realiojo BVP smukimas lyginant su trečiuoju tų metų ketvirčių.
Kadangi BVP smunka du ketvirčius iš eilės, šiuo metu Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
