„Natūralu, kad yra tamsesnių, niūresnių vertinimų ir prognozių. Kiti pakankamai optimistiškai kalba apie ateitį. Pramonė, kuri yra vienas iš mūsų ekonomikos ramsčių, šiaip gana racionaliai vertina situaciją, jos nedramatizuoja ir nepiešia ateities tamsiausiomis spalvomis. Aš manyčiau, kad nėra pagrindo kalbėti apie tokius niūriausius scenarijus“, – penktadienį LRT radijui aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad Lietuvos ekonomika per pastaruosius kelis metus yra užgrūdinta krizių ir išbandymų, tad verslas sugebės prisitaikyti.
„Taip, šie metai, kaip ir visi pastarieji, nebus lengvi, tačiau mes esame įvairiausių krizių ir išbandymų užgrūdinti. Mūsų verslas yra lankstus ir manyčiau, kad sugebėsime su šia situacija susidoroti“, – tikino ji.
ELTA primena, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 15,8 mlrd. eurų, o, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -3 proc.
Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,5 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
Vertinant gamybos metodus, 2023 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo neigiamas ir sudarė -3,7 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką -3,6 proc.
