„Nėra aišku, ar tai atsilieps bankų palūkanų politikai Lietuvoje, ar žmonėms nekils mokesčiai – tai yra pirmas dalykas. Antras dalykas – ilguoju laikotarpiu investicinei aplinkai tai iš tikrųjų nedraugiškas sprendimas, nes nauji bankai į rinką gali nenorėti ateiti. Be to, dar dažnai keičiasi įstatymai“, – antradienį Seime aiškino A. Armonaitė.
„Palaikyti neplanuoju“, – pabrėžė ji.
A. Armonaitė paminėjo negalinti komentuoti dėl to, ką reiškia toks valdančiųjų nuomonių išsiskyrimas šiuo klausimu, visgo toks yra nepaskutinis.
„Ne man tai vertinti, politologai galėtų vertinti politinę dinamiką parlamente. Gal tai nėra pirmas kartas, kai skiriasi nuomonės, ir gal ne paskutinis“, – paminėjo ji.
Seimo pirmininkė ir liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat tvirtino, kad šio mokesčio nepalaikys.
„Dėl bankų solidarumo mokesčio esu išsakiusi savo nuomonę – esu skeptiška, liberalų sąjūdžio frakcijoje taip pat apie tai diskutavome, matome, kad tikslas yra labai kilnus, tačiau priemonė kelia klausimų. Manyčiau, kad frakcija laikysis to paties ir aš pati ketinu nepalaikyti šio mokesčio šiandien“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Pats principas liberalams nėra priimtinas“, – priminė ji.
Tuo pat metu ji neabejoja, kad galutinio balsavimo metu bankų apmokestinimui bus pritarta, kadangi opozicija palaiko šią idėją.
„Aš matau, kad balsų šiam mokesčiui pakanka. Bankai, matyt, nėra labai populiarūs, tai iš opozicijos šis palaikymas gauna daug palaikymo“, – sakė ji.
ELTA primena, kad antradienį Seime bus sprendžiama, ar galutinai pritarti Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui kol kas yra išreiškusi Seimo opozicija, o jo nepalaiko absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
