„Koalicija atrodo blogai, todėl, kad niekada nebuvo derinta jokiame koalicijos formate. O iš Vyriausybės atėjo šis pasakymas, kad bus toks mokestis. Čia mes koalicijoje turime išspręsti tuos reikalus patys“, – antradienį LRT radijui sakė E. Gentvilas.
Politikas mano, kad Finansų ministerijos pasiūlyta iniciatyva gali turėti daugiau žalos nei naudos. Anot E. Gentvilo, naujas mokestis gali neigiamai paveikti šalies investicinę aplinką.
Visgi, jeigu Seimas priims naują įstatymą, liberalas pripažino, kad tokiu atveju jo vadovaujama frakcija rems Vyriausybės siūlymą papildomai į biudžetą surenkamas lėšas skirti karinėms reikmėms.
„Žinau, kad vyksta daug kovų dėl to, kaip panaudoti tuos pinigus. Tai jeigu jau vis tik bus priimtas šitas mokestis, mes palaikysime Vyriausybės poziciją karinio mobilumo poreikiams tenkinti“, – aiškino jis.
Tuo metu valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutiko su E. Gentvilo išsakytomis mintimis, neva laikinasis bankų solidarumo įnašas nebuvo aptartas su koalicijos kolegomis.
„Mes eigoje keitėmės nuomonėmis. Negalima taip sakyti, kad nebuvo jokio derinimo. Ir tikrai šis klausimas viešumoje svarstomas jau ne vieną savaitę“, – teigė ji ir priminė, kodėl Vyriausybė ėmėsi pastarosios iniciatyvos.
„Svarbiausia suprasti, kokiomis sąlygomis mes gyvenome – iš esmės tam tikri sunkumai yra sąlygoti karo Ukrainoje, kurį sukėlė Rusija. Dėl to ir Europos Centrinis Bankas turėjo imtis tam tikro papildomo reguliavimo, dėl ko bankai – ne dėl savo sprendimų, bet būtent Europos Centrinio Banko politikos – įgijo tas neplanuotas papildomas lėšas“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad antradienį Seime bus sprendžiama, ar galutinai pritarti Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui kol kas yra išreiškusi Seimo opozicija, o jo nepalaiko absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
