„Galima sakyti, kad 2022 m. turėjome rekordinius metus, kalbant apie viešųjų pirkimų apimtį, tiek pagal skaičių, tiek pagal vertę. Bendra vertė viršijo daugiau negu 8 mlrd. eurų, tarptautinių ir supaprastintų pirkimų skaičius taip pat viršijo 10 tūkst.“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje teigė D. Vedrickas.
„Tam įtaką daro keletas dalykų. Vienas iš jų, tai vertei įtaką darė infliacija, o tarptautinių ir supaprastintų pirkimų skaičiui įtaką darė perkančiųjų organizacijų pasirinktos pirkimo organizavimo priemonės ir būdai, nes vis daugiau yra taikoma preliminariųjų sutarčių, dinaminių pirkimų sistemų“, – pažymėjo jis.
Tačiau, anot D. Vedricko, nerimą kelią viešųjų pirkimų efektyvumas. Jis tikino, kad įvykusių pirkimų dalis „metai iš metų neženkliai mažėja“, o tam įtaką darė į teisinį reguliavimą įtrauktos nuostatos dėl nacionalinio saugumo, reikalavimas dėl žaliųjų viešųjų pirkimų vykdomo bei karo Ukrainoje pasekmės.
„Pradėjome 100 pirkimų, o sėkmingai 2022 m. pasibaigė 76 pirkimai. Kalbant apie 2022 m. ir ankstesnius metus turime suprasti, kad viešieji pirkimai tampa ir kitų politikos tikslų įgyvendinimu. 2022 m. tai ypač išryškėjo, kadangi į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą buvo įdėtos nuostatos dėl nacionalinio saugumo, taip pat padidėjo perkančiosioms organizacijoms reikalavimas dėl žaliųjų viešųjų pirkimų vykdymo, kadangi daugiau kaip 50 proc. pirkimų vertės turėjo būti įvykdoma „žaliai“, – sakė VPT direktorius.
„Kitas svarbus dalykas tai karas Ukrainoje ir sutrikusios tiekimo grandinės. Šie aspektai daro didelę įtaką ir galime sakyti, kad ateityje sėkmingų pirkimų tendencija gali būti neraminanti ir sėkmingų pirkimų dalis gali būti mažėjanti, jeigu bus nustatyti reikalavimai dėl socialinių aspektų viešuosiuose pirkimuose“, – pažymėjo jis.
