Praeitą savaitę vykusiame neeiliniame Trišalės tarybos posėdyje po kelerių metų pertraukos buvo pasiektas socialinių partnerių – darbdavių ir profesinių sąjungų – susitarimas dėl minimalaus mėnesinės algos (MMA) dydžio 2024 metams – sutarta, kad MMA 2024 metais kils 10 proc. iki 924 eurų.
Nors verslo atstovai posėdyje išsakė savo abejones dėl galimo neigiamo itin spartaus MMA didinimo poveikio daliai įmonių, ypač smulkiesiems verslams, LVK priėmė Vyriausybės pasiūlymą dėl MMA kėlimo. Kartu Vyriausybė įsipareigojo solidariai su verslu prisidėti prie mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų augimo ir 20 proc. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). LVK viešai išreiškė nuogąstavimą, kad toks ankstyvas MMA nustatymas ir pažadas didinti NPD gali būti Finansų ministerijos panaudotas kaip pretekstas mokesčių kėlimui verslui.
Šios savaitės pradžioje pristatytas atnaujintas mokesčių reformos paketas verslo bendruomenei pateikė staigmenų ir patvirtino blogiausią scenarijų – vietoje anksčiau deklaruotų tikslų siekti sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos, mokesčių reforma grindžiama poreikiu „užkaišioti“ dėl NPD augimo atsirasiančias biudžeto skyles ir vienašališkai kelti mokesčius verslui.
„Tai, kad Vyriausybė dabar kalba, jog svarbiausias šios mokesčių reformos elementas yra NPD didinimas, kvepia politiniu populizmu ir bandymu pateisinti mokesčių kėlimą“, – komentavo LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
„Verslas vos penktadienį pritarė MMA augimui, su sąlyga, kad Vyriausybė prie mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų augimo solidariai prisidės didindama NPD. Vietoje to, verslui yra aiškiai siūloma susimokėti ne tik už MMA, bet ir už tą patį NPD per pakeltus mokesčius“, – sakė A. Romanovskis.
LVK nuomone, po derinimo su visuomene pristatyti reformos pakeitimai yra kosmetiniai arba orientuoti į mažai pajamų deklaruojančius asmenis, kuriems mokesčiai ir taip nėra dideli. Tuo tarpu į esmines verslo bendruomenės pastabas dėl augančios mokestinės naštos skaidriai veikiančiam verslui ir savarankiškai dirbantiems atsižvelgta nebuvo.
„Matome, kad visi vykę Finansų ministerijos susitikimai su visuomene ir verslu buvo tik socialinio dialogo imitacija, nes į jokius fundamentalius klausimus, kuriuos kėlė bene 70 organizacijų, nebuvo įsiklausyta“, – teigė A. Romanovskis.
Primename, jog LVK Finansų ministerijai pateiktose pastabose nepritarė individualios veiklos mokestinės naštos kėlimui ir jos sugretinimui su darbo santykiais ir siūlė iš esmės peržiūrėti įvairias išimtis ir specialiąsias apmokestinimo sąlygas, leidžiančias daliai asmenų reikšmingai susimažinti mokestinę naštą. Taip pat prieštaravo pasiūlymams didinti kapitalo apmokestinimą dėl neigiamo poveikio konkurencinei aplinkai, lyginant su kitomis valstybėmis regione.
„Turėjome lūkestį, kad Finansų ministerija atsižvelgs bent į pasiūlymus, kaip spręsti mokestinės sistemos ydas, sudarančias galimybes rastis šešėliui, tačiau aiškiai pamatėme, kad šiuo atveju prioritetas yra ne šešėlio mažinimas, bet didesnis skaidriai veikiančio verslo apmokestinimas“, – sakė LVK prezidentas.
„Lieka vienintelė viltis – Seimas ir verslo lūkestis, kad tiek pozicija, tiek opozicija nepalaikys skuboto mokesčių didinimo“, – pridūrė A. Romanovskis.
V.Janulevičius: mūsų lūkesčiai kitokie
Į mokesčių reformą sureagavo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Ar Lietuvos vyriausybei pramonės recesijos akivaizdoje rūpi išsaugoti darbo vietas? Ar valdantiesiems svarbu, kad Lietuvos pramonė taptų našesnė, inovatyvesnė, žalesnė? Panašu, kad ne. Gerų naujienų šiems metams Lietuvos pramonė nebeturi, todėl kiekvienas mokestinės naštos didinimas yra, švelniai tariant, nesavalaikis. Džiugu, kad reikalingi pokyčiai, apie kuriuos ne sykį kalbėjome, į mokesčių paketą įtraukti, deja, ne tokia apimtimi, kaip mes tikėjomės“, – trečiadienio rytą feisbuke rašė V.Janulevičius.
Pasak jo, Finansų ministerija tik pirmadienį vakare pristatė mokesčių paketo korekcijas. LPK, kaip ir kiti socialiniai partneriai, teikę savo pastabas ir siūlymus pirminiam mokestinių pakeitimų paketui, laukė, ar bus įsiklausyta į jų išsakytus argumentus.
„Deja, atnaujintas mokesčių sistemos peržiūros variantas išlieka ganėtinai techninis ir nebus efektyvus. Negalime šio pateiktos reformos varianto vertinti kaip galų gale pasiekto kompromiso – mūsų lūkesčiai yra kitokie. Ir nors mokesčių reformos pakete numatytas momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodas (be kita ko, veikiantis daugumoje kaimyninių valstybių) yra sveikintinas, tačiau pasigendame siekio išplėsti turto rūšis, kurioms šis metodas būtų taikomas“, – tikino V.Janulevičius.
Jis pabrėžė, kad svarbu suprasti, jog momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodas jau yra kompromisas paskirstomojo pelno mokesčio modelio, kuris išlieka Lietuvos verslo aplinkos gerinimo ilgalaikiu tikslu, taikymui.
„Riboti turto rūšių nėra reikalo ir pagrindo. Finansų ministerija neatsižvelgė ir į verslo raginimus leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais“, – tęsė LPK prezidentas.
V.Janulevičius įvertino ir valdžios siekius NPD prilyginimą MMA vadinti mokesčių reformos dalimi.
„Tai – seniai deklaruotas Vyriausybės siekis, kuriam pritarimo sulaukta Trišalėje taryboje keletas metų atgal. Puiku, kad imtasi veiksmų, tačiau NPD prilyginimas MMA turėtų būti įgyvendinamas nepriklausomai nuo mokesčių reformos ateities. Naujoji sistema sukuria išties daug verslui nepalankių mokestinių momentų – mažinančių iniciatyvą investuoti, kurti darbo vietas.
Pasigendame ne tik įsiklausymo, bet ir žvilgsnio į priekį – juk mokesčių sistema kuriama mūsų visų ateičiai Todėl kur kas toliaregiškesnis ir pagrįstesnis atrodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlymas. Juo į mokesčių sistemą pažiūrėta sistemiškai, įvertintas ne tik fiskalinis poveikis biudžeto pajamoms, bet atsakingai atlieptas ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumo aspektas“, – tikino V.Janulevičius.
