FT išanalizavo viešai pasiekiamus duomenis ir nustatė, kad iš analizei pasirinktų 2 mlrd. dolerių vertės kontroliuojamų dvejopos paskirties prekių, išgabentų iš ES, tik maždaug pusė pasiekė nurodytas paskirties vietas Kazachstane, Kirgizijoje ir Armėnijoje. Remiantis publikacija, šios prekės, kurios, anot Bendrijos, potencialiai gali būti pasitelktos kariniais ar žvalgybiniais tikslais, galėjo patekti į Rusiją tiesiogiai iš ES dengiantis tranzitu.
Leidinys pažymi, kad Lietuva siekia griežtesnių ribojimų platesniam dvejopos paskirties ir kitokių jautrių prekių spektrui, ypač pažangioms technologijoms ir aviacijoje naudojamiems komponentams. Negana to, šalis nori sustabdyti draudžiamų prekių gabenimą į su Rusija glaudžius ryšius palaikančią Baltarusiją. Ministrai jau svarsto galimas nacionalines priemones, galinčias padėti užkirsti kelią tam tikrų prekių išvežimui iš Lietuvos.
FT cituoja Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, kuris tvirtino, kad blokui reikėtų daug „politinės valios“ priimti reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad tam tikros valstybės ar kompanijos paisytų sankcijų režimo. „Esame pasirengę imtis nacionalinio masto priemonių, kad galėtume užtikrinti, jog jautrios technologijos nepasirodytų karo lauke“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Per 13 mėnesių iki Rusijos Ukrainoje sukelto plataus masto karo pradžios Lietuva teigė į Kazachstaną išsiuntusi 28 mln. dolerių vertės dvejopos paskirties prekių. Kazachstanas savo ruožtu nurodė gavęs tokių prekių tik už 9 mln. dolerių.
Prasidėjus Rusijos visapusiškai invazijai, prekių srautai reikšmingai išaugo, o kartu su jais – ir importo atotrūkis. Per 13 mėnesių nuo karo pradžios Lietuva į Kazachstaną išsiuntė 84 mln. dolerių vertės dvejopos paskirties prekių, tačiau pastaroji šalis teigė gavusi tokių prekių tik už 11 mln. dolerių. Tai reiškia, kad oficialiai eksportas į Kazachstaną išaugo 56 mln. dolerių, tačiau importas – tik 2 mln. dolerių.
