Kaip žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Europos ekonomika išlaiko augimą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
„Įprastai Lietuvos ekonomikos augimas yra didesnis, tačiau svarbu įvertinti, kad esamoje geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo situacijoje bei infliacijos akivaizdoje vis dėlto numatomas geresnis ekonomikos augimas nei žiemos ekonomikos prognozėje.
2024 m. numatomas 2,7 proc. BVP augimas, kurį taip pat paskatins didėjančios europinės investicijos. Infliacija išlieka aukšta ir 2023 m. prognozuojame 9,2 proc., tačiau ji mažėja ir 2024 m. turėtų nukristi iki 2,2 proc. Vis dėl to ilgiau trunkanti infliacija bei Rusijos karas yra veiksniai, kurie gali pabloginti Europos ekonomikos perspektyvas.
Tuo metu, kai mažėja išorės paklausa, lėtėja verslo investicijos ir vartojimas, ypač didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai turės viešosios, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos, investicijos. Reformų ir investicijų plano „Naujos kartos Lietuva“ bei 2021–2027 metų periodo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimui įgaunant pagreitį, tai taps reikšmingu postūmiu išlaikant ekonomikos stabilumą ir spartinant žaliąją bei skaitmeninę pertvarką Lietuvoje“, – sakė jis.
EK dėl geresnės nei tikėtasi metų pradžios ES ekonomikos augimo perspektyvą 2023 m. padidino iki 1 proc. (tarpinėje žiemos prognozėje buvo 0,8 proc.), o 2024 m. – iki 1,7 proc. (žiemos prognozėje – 1,6 proc.).
Panašiai didinamas ir euro zonos BVP augimas: dabar numatomas 1,1 proc. ir 1,6 proc. BVP augimas atitinkamai 2023 ir 2024 m.
Dėl tebesitęsiančio bazinių kainų spaudimo infliacijos rodiklis, palyginti su žiemos prognoze, euro zonoje taip pat padidintas – iki 5,8 proc. 2023 m. ir 2,8 proc. 2024 m.
Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė, kad nepaisant Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ES ekonomikos rezultatai yra nepaprastai geri, todėl pirmadienį pateikta geresnė 2023 m. augimo prognozė.
„Taip pat matome stiprią darbo rinką ir rekordiškai mažą nedarbą. Energijos kainos akivaizdžiai mažėja, todėl vyriausybės turėtų galėti palaipsniui atsisakyti paramos priemonių ir sumažinti savo skolos naštą. Tačiau turime stebėti daug rizikos veiksnių.
Grynoji infliacija tebėra didelė, o tai gali sumažinti žmonių perkamąją galią, sulėtinti investicijų augimą ir apsunkinti galimybes gauti kreditą. Siekiant kontroliuoti infliaciją, labai svarbu užtikrinti, kad toliau būtų laikomasi atsargios fiskalinės politikos, ir išlaikyti reformų ir investicijų pagreitį“, – sakė jis.
Savo ruožtu už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni teigė, jog dėl ryžtingų pastangų stiprinti energetinį saugumą, itin atsparios darbo rinkos ir mažėjančių tiekimo suvaržymų išvengta žiemos nuosmukio, o šiais ir kitais metais numatomas nuosaikus augimas.
„Infliacija pasirodė esanti labiau įsitvirtinusi, nei tikėtasi, tačiau prognozuojama, kad per likusius 2023 ir 2024 m. ji palaipsniui mažės. O viešųjų finansų būklė turėtų toliau gerėti palaipsniui atsisakant paramos energetikai priemonių.
Vis dėlto išlieka pernelyg didelė rizika, kad būtų galima atsipalaiduoti, o brutali Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau temdo ateities perspektyvas. Turime išlikti budrūs ir būti pasirengę reaguoti į bet kokius būsimus sukrėtimus taip pat vieningai ir ryžtingai, kaip ir per pastaruosius trejus audringus metus“, – sakė jis.
