Kaip paskelbė Europos Sąjungai pirmininkaujanti Švedija, šią savaitę sutarta, jog ES skirs 43 mlrd. eurų finansavimą mikroschemų gamybos projektams. Šios investicijos numatytos tiek iš ES biudžeto, tiek iš privataus kapitalo.
Tokį susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir visos šalys, bet tai greičiausiai tebus formalumas.
„JAV savo planą dėl lustų gamybos ir technologijų plėtros pristatė dar 2022 m. vasarą ir numatė tam 52,7 mlrd. dolerių.
Europa vėluoja. O juk vien Vokietijoje devynios iš dešimties pramonės įmonių yra priklausomos nuo mikroschemų tiekimo“, – sakė asociacijos „Bitkom“ prezidentas Achimas Bergas.
Pagrindinis ES tikslas – sumažinti priklausomybę nuo lustų tiekėjų Azijoje, nes dabar daugiausia jų pasaulyje pagamina Kinija, Taivanas ir Pietų Korėja.
Būtent šios technologijos dabar tampa ekonomikos plėtros pagrindu. Pandemijos metu sutrikus gamybai ir logistikai mikroschemų pristigo daugelis kompanijų, net automobilių gamyklos turėjo stabdyti konvejerius. Dabar baiminamasi, kad tiekimas gali sutrikti dėl Kinijos ir Taivano konflikto.
Pasaulinės kompanijos jau numačiusios naujas gamyklas Europoje. Dar prieš metus JAV bendrovė „Intel“ paskelbė įkursianti fabriką Magdeburge, o šį rudenį gamyklą kitame Vokietijos mieste Dresdene ketina pradėti statyti „Infineon“.
ES numatytas finansavimas gali būti labai svarbus ir Lietuvai. Kad lustų gamykla gali iškilti ir mūsų šalyje, ne kartą yra užsiminęs bendrovės „Teltonika“ įkūrėjas ir vadovas Arvydas Paukštys.
Sausį ši grupė sudarė 14 mln. eurų vertės sutartį su Taivano pramonės technologijų institutu, pagal kurią taivaniečiai sutiko pasidalyti naujausiomis puslaidininkių technologijomis.
Planuojama, kad „Teltonikos“ technologijų parke sostinės Liepkalnio teritorijoje galėtų įsikurti tyrimų ir plėtros centras, lustų gamybos ir jų surinkimo fabrikai. Anot A.Paukščio, statybos turėtų trukti mažiausiai 5–6 metus. Pati puslaidininkių lustų gamykla turėtų kainuoti per 2 mlrd. eurų.
„Teltonikos“ prezidento vertinimu, po dešimtmečio Lietuvoje veikiantis fabrikas galėtų aprūpinti pačios grupės poreikius, o eksportas siektų 9–10 mlrd. eurų per metus.
Parengta pagal „Spiegel.de“.
