Kovą skelbtame JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareiškime teigta, kad „Rusija ir toliau uždirba milijardus dolerių iš prekybos deimantais“.
Europos statistikos tarnybos duomenimis, 2022 m. ES importavo rusiškų deimantų už maždaug 1,5 mlrd. dolerių, o 2021 m. Rusija iš deimantų eksporto susižėrė maždaug 4,7 mlrd. dolerių. Taip Rusija tapo 8 pagal dydį deimantų eksportuotoja pasaulyje.
Valstybinė Rusijos deimantų kasybos bendrovė „Alrosa“ taip pat yra paskelbusi, kad deimantų paklausa – didžiulė, o 2022 m. sausį neapdorotų ir poliruotų deimantų pardavimai sudarė 325 mln. dolerių. Tačiau nuo to laiko bendrovė daugiau rezultatų nebeskelbė.
Yra šalių, taikančių draudimus šiai įmonei. Pernai balandį JAV išplėtė taikytas ankstesnes sankcijas bendrovei, o Jungtinė Karalystė, Kanada ir Naujoji Zelandija patvirtino panašias priemones vienai didžiausių deimantų kasybos įmonių.
Kurį laiką ir G7, septynios labiausiai išsivysčiusios pasaulio ekonomikos šalys, svarsto galimybę įvesti sankcijas Rusijos deimantų eksportui. Tačiau tai labai komplikuota, mat kartu su šiomis sankcijomis galėtų išaugti ir pačių deimantų kainos.
Rusijos deimantų eksportui tarptautinės sankcijos iš esmės nebuvo taikomos nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, nepaisant to, kad Ukraina ir kai kurios Europos šalys ragino elgtis priešingai, taip pat nepaisant to, kad Rusijos energetikos eksportui, bankams ir oligarchams buvo pritaikytos priemonės.
Parduodami deimantai naudojami ne tik juvelyriniams dirbiniams, bet ir odontologijoje, kompiuteriams ir kitose srityse.
Tad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Belgija, kuri perka nemažai rusiškų deimantų, nori, jog draudimas būtų globalus, taikomas ne tik ES šalims, kitu atveju tai pakenks kai kurių šalių konkurencijai.
„Diskusijos vyksta jau kurį laiką, nes yra aišku, kad Rusija gali tiesiog nukreipti savo eksportą į sankcijų netaikančias šalis.
Tačiau, jei sankcijos būtų įgyvendintos taip, kad jas būtų sunku apeiti, į rinką patektų mažiau rusiškos pasiūlos ir kainos padidėtų“, – teigė „Capital Economics“ žaliavų srities ekonomistas Edwardas Gardneris.
Europos deimantų pramonė jau nerimauja dėl galimo prekybos šiais akmenimis nukreipimo į kitas rinkas, pavyzdžiui, Dubajų, nes už šią prekę gali tekti mokėti daugiau, o ir Rusijos pajamos tada nesumažės. Todėl G7 šalys tariasi, kaip pasitelkus technologijas atsekti pirminį akmenų šaltinį.
Tuo metu Hansas Merketas, Belgijoje įsikūrusio nepriklausomo tyrimų instituto „International Peace Information Service“ gamtos išteklių tyrėjas, mano, kad sankcijų Rusijos deimantams įvedimas yra tik laiko klausimas. Jei tai nebus įtraukta į kitą sankcijų paketą, tuomet atsidurs sekančiame.
Visgi, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen kalbant apie 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kol kas negirdėti nieko apie deimantų draudimus. Iki šiol priimtos sankcijos daugiausia nukreiptos į rusišką naftą, anglį, bankus, turtingus asmenis bei žiniasklaidą.
Nepaisant to, jei draudimai deimantams būtų įvesti, ekspertai tiki, kad Rusija ir toliau galėtų keletą metų finansuoti vykdomą karą.
