Oficialiai pripažintą būseną – Paryžiaus sindromą, kasmet patiria tūkstančiai turistų, atvykusių į vieną lankomiausių pasaulio miestų – Paryžių. Perdėtas lūkestis visai šaliai neretai sukelia nusivylimą. Filmuose matyti besišypsantys prancūzai, įsimylėjusios porelės ir gatvėse skambanti muzika, subliūkšta atsiskleidus realybei – šiukšlių nusėtoms gatvėms, triukšmui bei nelabai mandagiems žmonėms.
To priežastys, panašios kaip ir Lietuvoje – brangstantis pragyvenimo lygis ir ne visada pamatuoti valdžios sprendimai. Tik dauguma atvejų, prancūzai su šiomis problemomis susiduria daug labiau nei lietuviai.
Nesibaigiantys protestai virsta kasdienybe
Paskutiniu metu protestai Lietuvoje yra suaktyvėję – dalis jų rodo reikšmingą visuomenės vieningumą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kita dalis akcijų, nukreiptų prieš Stambulo konvenciją ir LGBT bendruomenės lygias teises Lietuvoje, turi dviprasmišką vertinimą.
Nors tokie protestai dažnai neapsieina be apsistumdymų ar sutrikusio eismo, didesnių, kasdienybę paveikiančių padarinių pasitaiko retai. Ryškesnį poveikį buvo galima justi praėjusių metų pabaigoje, vykstant Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streikui. Pirmomis dienomis, „Vilniaus viešojo transporto“ duomenimis, į gatves išriedėjo mažiau nei 50 proc. autobusų. Juose netilpo žmonės, dėl susisiekimo problemų daugeliui teko vėluoti ar visai neatvykti į darbus.
Visai kitokia protestų kaina atsispindi Prancūzijoje. Nuo sausio Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose nuolat vyksta masiniai streikai. Neramumai prasidėjo, kai vyriausybei paskelbus apie siūlomą pensijų sistemos pertvarką, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas pasinaudojo specialiais įgaliojimais, kurie padėtų priimti teisės aktą, pratęsiantį gyventojų pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.
Jau pirmą dieną demonstracijose dalyvavo daugiau kaip 1 mln. žmonių, vėliau prisijungė dar šimtai tūkstančių. Nors daugiausia protestai taikūs, nuolat kyla eismo problemų, gatvės tapo nusėtos šiukšlėmis, atšaukinėjami skrydžiai, tvyro įtampa dėl elgesio su protestuotojais.
Tiesa, nors Lietuvoje ilginamas pensinis amžius taip pat susilaukė aršių diskusijų visuomenėje, be protestų buvo apsieita. Šiuo metu vyrų pensinis amžius Lietuvoje yra 64 metai ir 6 mėnesiai, o moterų – 64 metai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus tik 2026 m., kai pasieks 65 metus.
Augančios kainos skatina šešėlinę prekybą
Dar žiauresni protestai, siejami su „Geltonųjų liemenių“ judėjimu, Prancūzijoje vyko 2018 metais dėl prezidento planuoto degalų akcizo kėlimo. Po jų E. Macronas paskelbė, kad atsisako siūlymo didinti degalų mokestį, baimindamasis didesnių neramumų po kelias savaites trukusių protestų šalyje, kurie net pareikalavo žmonių gyvybių ir kelių milijonų eurų žalos.
Tačiau po truputį bręsta nauja nepasitenkinimo banga dėl kitos reformos – tabako akcizo kėlimo. Protestai prasidėjo dar 2003 m., kai valdžia pradėjo vykdyti nacionalinę sveikatos programą ir nusprendė pakelti tabako akcizą 20 proc. Cigarečių pakelio kaina toliau kasmet didėjo ir per paskutinius 10 metų išaugo 70 proc. – šiandien jo kaina užima trečią vietą Europoje, siekiančią virš 10 Eur.
Panašu, kad tokia politika nepasiteisino ir pradedama kalbėti, kad sprendimas, siekiant sumažinti rūkančiųjų kiekį, nebuvo veiksmingas – rūkymo rodikliai Prancūzijoje yra vieni didžiausių Europoje – kasdien rūko 25,3 proc. gyventojų, o Prancūzija šiai dienai yra pirmaujanti šalis pagal nelegalios tabako prekybos kiekį – joje suvartojama 29 proc. visų nelegalių cigarečių ES.
Nepriklausoma organizacija „Povaddo“ 2022 m. atliko visuomenės nuomonės tyrimą apie įvairių tabako gaminių vartojimą Prancūzijoje. 83 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų sutiko, kad agresyviai didinant tabako kainą gali daugėti nelegalių tabako gaminių.
56 proc. respondentų išreiškė nuomonę, kad dabartinė kovos su rūkymu politika, kuri yra paremta mokesčių didinimu ir vartojimo apribojimu rūkaliams nepadeda. Šiuo metu Prancūzijoje rūko 25,3 proc. gyventojų, o tai yra dvigubai daugiau, nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. Pastaroji yra viena pirmaujančių Europos šalių, mažinančių rūkymo mastą.
Per dešimtmetį, Jungtinėje Karalystėje rūkančiųjų sumažėjo nuo 21 proc. iki 13 proc. Šalis pirmoji pasaulyje pradėjo teikti nemokamą pagalbą norintiems mesti rūkyti, joje steigti pagalbos rūkantiems centrai, taikytos tabako žalos mažinimo priemonės, apimančios ir gydytojų konsultacijas, rūkančiajam pasiūlant mažiau žalingus, nedegančio tabako produktus.
Tiesa, nustatyta, kad prancūzai, palyginti su savo bendraamžiais Europoje, prasčiau žino apie cigarečių alternatyvas, pavyzdžiui, elektronines cigaretes žino 40 proc., kaitinamojo tabako gaminius – 14 proc.
Apie nekryptingą tabako akcizo kėlimą diskutuojama jau seniai. Jau daugiau nei prieš 5 metus JAV generalinio chirurgo pareigas ėjęs Borisas Lushniakas savo ataskaitoje apie rūkymo sukeltas ligas ir mirtį pažymėjo išvadą, kad didžiąją dalį jų sudaro degiojo tabako, konkrečiai cigarečių rūkymo, vartojimo padariniai.
Anot jo, visiems tabako gaminiams tokiu pat dydžiu taikomi mokesčiai, turi priešingą poveikį. Tai neskatina tabako vartotojų pereiti prie mažesnės rizikos produktų, o didina tikimybę, kad jauni žmonės, pradedantys vartoti nikotiną, pradės nuo pavojingiausių gaminių. Ypač jei aukštos tabako kainos skatina pirkti kontrabandinę produkciją, kuri gaminama iš mažiau kokybiškų ir sveikatai žalingesnių medžiagų.
Nors mastas šiek tiek skiriasi, situacija Lietuvoje panaši – mažinti rūkančiųjų kiekį sekasi sudėtingai, kas penkta šalyje surūkoma cigaretė yra nelegali, o tabako akcizo kėlimas, panašu, didina polinkį į šešėlinę prekybą. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad 2022 m. net 33 proc. gyventojų pateisino nelegaliu būdu įsigytų prekių, kaip tabako, alkoholio ar degalų, vartojimą.
Brangstančios prekės skatina gyventojų ieškoti pigesnių alternatyvų, o tai kas susiję su priklausomybe, atsisakyti sunku – gyventojai ryžtasi peržengti moralės principus, pirkdami nelegalias prekes.
Apgyvendinimo problema – vis opesnė
Šešėlinę prekybą skatina visame pasaulyje auganti infliacija, brangsta ne tik kasdienės prekės bet drastiškai kyla būsto paskolų palūkanų normos ir nuomos kainos. Apgyvendinimo problema Prancūzijoje – itin didelė.
Nors statistikos portalo tradingeconomics.com duomenimis, 2023 m. prognozuojama, kad būsto kainos šalyje stabilizuosis, 2022 m. vyriausybė Prancūzijoje priėmė naują įstatymą, kuriuo apribojo naujų paskolų teikimą ne ilgiau kaip 25 metams, kai anksčiau paskolą buvo galima gauti daugiau kaip 35 metams. Tai daliai gyventojų sumažino galimybes įsigyti nuosavą būstą.
Tačiau didelei daliai neįkandama net būsto nuoma – „Abbé Pierre“ fondo 2022 m. ataskaitoje apskaičiuota, kad Prancūzijoje gyvena mažiausiai 300 tūkst. benamių, t. y. tris kartus daugiau nei 2001 m. Prieš pat koronaviruso pandemiją nacionalinis statistikos biuras (INSEE) nustatė, kad gatvėse gimė 146 vaikai, t. y. keturis kartus daugiau nei 2017 m.
Benamystę lemia auganti infliacija, naujų būstų trūkumas ir išaugusios nuomos kainos, susijusios su nuomos platformų, tokių kaip „Airbnb“ reguliavimu.
Nors su apgyvendinimo krize lietuviai nesusiduria, infliacija Lietuvoje taip pat skaudžiai atsiliepia NT rinkai. Vieno lankomiausių Lietuvos NT portalo statistikos duomenimis būsto įsigijimo kaina Lietuvoje nuo 2021 m. iki dabar išaugo 41 proc. nuo 1,7 tūkst. Eur už kv. m. iki 2,4 Eur už kv. m. Nuomos kainos taip pat neatsilieka – nuo 2021 m. butų nuomos kainos Lietuvoje iki šiol išaugo 20 proc., o piko metu augimas siekė net 42 proc.
