Lietuvos verslo atstovai sunerimę. Sako, kad planuojama mokesčių reforma ir sunkmetis paveiks Lietuvos įmonių konkurencingumą.
„Pasaulinė krizė, kuri ateina iš už Atlanto, pasiekė Europą. Europos Centrinis Bankas (ECB) didina palūkanų normas, vyksta recesija ir t. t. Tačiau yra ir vidaus veiksniai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.
„Kas darėsi pernai su energetikos išteklių kainomis, tas padarė didžiulį poveikį: toliau sukilusios žaliavų kainos, krintantis vartojimas, prarandamos eksporto rinkos, augantys kaštai“, – vardijo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys Gintaras Didžiokas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, siekiama įmonėms padėti persitvarkyti, naudojant atsinaujinančius energetikos išteklius.
„1 mlrd. eurų įliejimas į Lietuvos ekonomiką šiemet vyksta pagal planą. Šiais metais esame suplanavę investicijas iš net keturių fondų. Bus pagalba įmonėms, pirmiausia smulkioms ir vidutinėms, persitvarkyti energetiškai, kad visi mokėtų mažesnes sąskaitas už energiją“, – komentavo ji.
Verslininkai sako, kad laikas mokesčių reformai netinkamas dėl geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo. Be to, didėjantys mokesčiai pakenktų Lietuvos investiciniam klimatui. Ministrė sako sieksianti, kad mokesčiai artimiausiu metu nekiltų.
„Man atrodo, kad labai svarbu pratęsti lengvatas, kurios buvo suplanuotos, o viskas, kas reikalauja didesnio politinio debato, turi būti atidėta į šoną“, – pabrėžė A.Armonaitė.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai tikina: mažasis verslas nesugebėtų amortizuoti ir galimai artėjančio minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo.
„Siūloma vėl eilinį kartą padidinti MMA, kas sukelia visą grandinę kaštų augimo, nes didėja ne tik MMA, bet ir daugelio darbuotojų darbo užmokestis. Tai tiesiogiai gulasi įmonei kaip našta į kaštus, įmonės negali vėl produkcijos pabranginti, nes ir taip tos kainos pakilusios. Yra ribos, yra pasaulinė konkurencija, riboja kaimyninės šalys, mes prarandam eksporto rinkas“, – šnekėjo G.Didžiokas.
Vienas iš būdų padėti verslininkams yra Europos Sąjungos (ES) struktūrinių lėšų fondų parama verslui. Bet, sako verslo atstovai, ji vėluoja, o verslininkams trūksta informacijos apie tam tikras paramos gavimo detales.
„Moksliniai tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų deklaravimas – didžioji dalis įmonių net nežino, kas tai yra, jos nebuvo informuotos. Taip pat ir energetinių auditų atlikimas, kurių kaštai siekia iki 10 tūkst. eurų... Tikrai labai nesinori tuo tikėti, bet manau, kad gali būti tokia situacija, kad ES parama bus neišnaudota“, – svarstė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Laura Aldonė.
„Lietuva dėl struktūrinių ES fondų yra padalinta į du regionus, tam, kad neprarastų ES lėšų. Vidurio vakarų Lietuvos regione truputėlį verslų yra mažiau. Mes, keliaudami per regionus, įmonėms, smulkiam ir vidutiniam verslui pirmiausia pristatinėjame tas priemones, nes daug kas net nežino, kad tokios yra. Iš tikrųjų norime, kad Lietuva panaudotų tas lėšas“, – sakė A.Armonaitė.
Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksportas smuko daugiau kaip 35 proc.
