Dėl šios priežasties atrinktas prekybos veiklą deklaruojančias įmones artimiausiu metu pasieks pirmieji VMI pranešimai, raginantys atkreipti dėmesį į VMI pateiktus duomenis bei, esant poreikiui, nedelsti ir juos patikslinti.
Pernai atlikta atrinktų prekybos įmonių duomenų analizė parodė, kad dalis prekybininkų turi sukaupę itin didelius kiekius prekių atsargų, o kai kuriais atvejais jų vertė pranoksta pardavimų vertę. Nustatyta, kad 10 tūkst. prekybos įmonių, PVM mokėtojų, yra sukaupusios atsargų už 4,5 mlrd. eurų sumą.
VMI išsiuntus 1,5 tūkst. klausimynų, įmonių turimos atsargos sumažėjo beveik 40 mln. eurų, o prekybininkų, kuriems buvo taikomos poveikio priemonės, PVM augo beveik trigubai sparčiau nei viso sektoriaus – net 28 proc.
Pernai vykdyto projekto metu buvo nustatytas atvejis, kai faktiniai sandėlyje esančių ir buhalterinėje apskaitoje fiksuoti prekių likučiai skyrėsi daugiau nei 80 proc.
Įmonei pateikus papildomus duomenis, įtarimų sukėlė 2019–2022 m. išaugę atsargų kiekiai, nors įmonės pajamos tuo laikotarpiu išliko tokios pat. Įmonės deklaruojami nuostoliai vis didėjo, o įmonės atstovų tikinimu, veikla buvo nuolat finansuojama akcininko lėšomis.
VMI kilus įtarimų dėl ekonominei logikai neatitinkančių verslo rodiklių bei įvertinus faktinius atsargų likučius, įmonė patikslino PVM deklaracijas – jie ne tik atėmė deklaruotą atkaitomą PVM, bet ir atitinkama suma padidino mokėtiną PVM, o pardavimų/pirkimų santykis priartėjo prie bendro prekybos rinkos rodiklio išaugo.
„Kiekvienas verslas privalo mokėti mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Tokiomis iniciatyvomis įmonėms suteikiame galimybę savarankiškai įsivertinti pajamų deklaravimo, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, o nustačius neatitikimų, raginame pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus iš naujo ar patikslinti anksčiau deklaruotus duomenis“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
