Tai gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų apklausomis grindžiamas visuomenės nuotaikų tyrimas, tiesa, vykdytas dar prieš kylant savivaldybių tarybų nariams skiriamų lėšų taškymo skandalui.
Krinta į akis gyventojų, verslo ir valstybės tarnybos atstovų nuomonių skirtumai. Apibendrinus būtų galima sakyti, kad žmonės, neturintys specifinės patirties, korupcijos reiškinius mato dažniau negu kitų dviejų profesinių visuomenės sluoksnių atstovai.
Per 12 mėnesių davę kyšį prisipažino 10 proc. gyventojų, 5 proc. įmonių vadovų ir vos 1 proc. valstybės tarnautojų.
Net dešimt kartų rečiau tarnautojų nurodomi kyšininkavimo atvejai, viena vertus, verčia manyti, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys geriau žino savo teises ir atsakomybę, kai siekiant norimo tikslo nevengiama ir papirkti sprendimų priėmėjus, o gal kiek skirtingai suvokiamas ir pats kyšis.
Antai visos trys apklausiamų asmenų grupės labiausiai korumpuotomis laiko gydymo įstaigas.
Tokie vertinimai iš dalies gali būti nulemti ir iš sovietinių laikų išlikusia pacientų tradicija atsidėkoti medikams už gydymą, ypač už chirurgines operacijas.
Be abejo, kyšiu laikytinas atvejis, kai įteikiamas vokelis su pinigais medikui davus suprasti pacientui, kad tik atsidėkodamas jis gali tikėtis visaverčio gydymo. Kiek kitaip, kai pats ligonis kone įbruka gydytojui finansinę padėką.
Bet gėlių puokštė ar saldumynų dėžutė vienų gali būti vadinama kyšiu, kitų – tik dėkingumo gestu.
Žinoma, vien dėl skirtingo kyšio suvokimo negali net dešimteriopai skirtis gyventojų ir tarnautojų duomenys apie jų asmeniškai patirtus atvejus. Vadinasi, kyšininkavimas labai priklauso nuo kyšio davėjo sąmoningumo, jo teisinio išprusimo.
Bet ir įmonių vadovai prisipažįsta perpus rečiau duodantys kyšį negu šiaip gyventojai. Vadinasi, verslo problemos gerokai rečiau negu asmeninės dabar sprendžiamos pasitelkus kyšininkavimą.
Vis dėlto per metus padėtis pasikeitė nedaug. Tik valdininkai esą perpus rečiau duoda kyšį, o gyventojų ir verslo atstovų patirtis rodo, kad viskas liko po senovei.
Tačiau apklausos grupių požiūris nemenkai skiriasi, kai jų prašoma įvertinti korupcijos mastą šalyje apskritai ir ne per vienus, o per penkerius metus.
Gyventojai ir valstybės tarnautojai beveik vienodai dažnai korupciją vadina labai rimta Lietuvos problema – atitinkamai 34 ir 32 procentai.
Bet gerokai mažiau – 24 proc. – įmonių vadovų laikosi tokios pat nuomonės.
Beveik tiek pat gyventojų mano, kad per penkerius metus korupcijos mastas sumažėjo (27 proc.), kaip ir tų, kurie įsitikinę priešingai, – kad padidėjo (26 proc.).
Kitoks valstybės tarnautojų požiūris – net 66 proc. laikosi nuomonės, kad per šį laikotarpį korupcija apmažėjo, o jos dar daugiau įžvelgia tik 10 proc. apklaustųjų.
Įmonių vadovų nuomonė atsidūrė šių vertinimų viduryje – 32 proc. mano, kad korupcijos mažėja, 21 proc. laikosi priešingo požiūrio.
Gyventojai daug dažniau nei verslo atstovai labiausiai korumpuotomis institucijomis įvardija gydymo įstaigas, Seimą, teismus.
Pavyzdžiui, apie gydymo įstaigas taip atsiliepia 52 proc. gyventojų, o įmonių vadovai rečiau – 36 proc., Seimą labiausiai korumpuota institucija vadina 35 proc. gyventojų ir 22 proc. verslo atstovų.
Galima įtarti, kad gyventojai daugiau vadovaujasi visuomenėje vyraujančiais įsitikinimais, o įmonių vadovai – ir savo asmenine patirtimi.
Tarkime, teismų vertinimas jau mažiau skiriasi – šią instituciją labiausiai korumpuota vadina 33 proc. gyventojų ir 27 proc. verslo atstovų, o savivaldybes korumpuočiausiomis įvardijo 25 proc. įmonių vadovų, tokios prastos nuomonės apie jas laikosi ne ką mažiau – 24 proc. – ir verslo patirties neturinčių žmonių.
Labiausiai korupcijos pažeistais verslas vadina viešųjų pirkimų, statybos, architektūros, teritorijų planavimo, žemės duomenų skyrius, o gyventojai prie šio sąrašo pridūrė dar licencijavimo ir leidimų skyrius, matyt, vadovaudamiesi ir savo patirtimi.
Beje, valstybės tarnautojai vieninteliai į korumpuotųjų sąrašą įtraukė ir žiniasklaidą, gal todėl, kad jie atstovauja nuolat kritikuojamoms valdžios įstaigoms.
Bet vertinimai per metus labai pagerėjo – dabar 13 proc. tarnautojų vadina žiniasklaidą korumpuota, o prieš metus taip manė 19 proc. jų atstovų.
Labiausiai korumpuotomis tarp valdžios sektorių gyventojai ir įmonių vadovai laiko Energetikos ministerijai pavaldžias įstaigas ir jau antrus metus jos vertinamos vis prasčiau.
Tai galima sieti ir su pernai drastiškai augusiomis elektros ir kuro kainomis.
Prastai vertinamos taip pat Žemės ūkio, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos.
Šalia kyšininkavimo pavojingiausiais korupcijos reiškiniais visos apklaustųjų grupės nurodo nepotizmą, politinių partijų narių protegavimą, naudingų atskiroms interesų grupėms įstatymų priėmimą.
