Kartu, įsidarbinę pameistriais „Ekskomisarų biuro“ Kauno padalinyje, išmoko tai, ko neįmanoma iškalti vartant tik vadovėlius.
Pasirinko pameistrystę
Ilgesnis atotrūkis nuo namų gali nekelti nerimo, – saugos tarnyboms tereikia patikėti būsto apsaugą. Ramiau ir renginiuose, kuriuose tvarką palaiko saugos darbuotojai. Parduotuvėse jie taip pat akylai stebi, ką rezga vagys.
Iš pašalies jų darbas beveik neregimas, tačiau – būtinas. Jo specifiką stengiasi perkąsti ir V.Venclova bei J. Juonytė. Vygantas Karaliaus Mindaugo PMC pasirinko apsaugos vadovo, o Justė – apsaugos darbuotojo mokslus.
„Galvojau stoti į policijos mokyklą, bet nutariau iš pradžių pasimokyti – baigti profesinę mokyklą. Ir to nesigailiu“, – užsiminė Vygantas.
Anot jo, daug žmonių nuvertina apsaugos darbuotojus. Jiems atrodo, kad tai paprasti, tik uniformą vilkintys žmonės. „Iš tiesų apsaugos vadovas yra lyderis, kuris duoda darbuotojams komandas, pamoko, jeigu kažkas daroma ne taip“, – patikino jaunuolis.
Apsaugos vadovo ir apsaugos darbuotojo profesijas šie abu jauni žmonės pasirinko studijuoti sparčiai populiarėjančia pameistrystės mokymo forma, – pagal pameistrystės darbo sutartį jie per mokslo metus dirbo ir „Ekskomisarų biuro“ Kauno regione.
„Pameistrystė – tai praktikos mama. Pameistrys darbo vietoje gauna skirtingos patirties, o darbdavys – motyvuotą mokinį ir parengia jį. Tai – tobulas bendradarbiavimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė“ sakė Karaliaus Mindaugo (PMC) profesijos mokytojas Gražvydas Jakovlevas.
Įvairiapusė programa
Anot G.Jakovlevo, apsaugos darbuotojų mokymosi programa susideda iš tam tikrų aspektų. Mokykloje mokomasi specialiųjų priemonių panaudojimo, asmens bei objektų apsaugos, renginių apsaugos, išmokstama valdyti šaunamąjį ginklą, teikti pirmąją pagalbą.
Mokomasi ir bendrųjų dalykų, tokių kaip civilinė sauga, darbuotojų sauga.
„Reikia, kad būsimieji apsaugos darbuotojai susipažintų su būsimos profesijos niuansais. Jie turi žinoti, kaip, kilus pavojui, išlydėti žmones iš bet kokio saugomo pastato,.
Per studijas susipažįstama ir su elektroninės saugos priemonėmis: signalizacijomis, įvairiomis stebėjimo kameromis“, – profesijos subtilybėmis dalijosi mokytojas G.Jakovlevas.
Studijuoti apsaugos darbuotojo arba vadovo profesijas gali kiekvienas norintis, tačiau būsimi mokiniai, anot Gražvydo, turėtų atitikti kelis labai svarbius reikalavimus.
Visų pirma mokiniui turi būti ne mažiau kaip 18 metų, nes mokykloje tenka mokytis prožiųrėti bei valdyti ginklą. Antra – asmuo turi atitikti sveikatai keliamus reikalavimus. Trečia – turėti nepriekaištingą reputaciją, todėl prieš priimant į mokslus policijos užklausiama, ar asmuo nėra nusižengęs ir neturi teistumo.
Tačiau, norint tapti apsaugos vadovu ar apsaugos darbuotoju, neužtenka tik geros reputacijos, ryžto ar noro dirbti, vienu pagrindinių reikalavimų tampa ir informacinių technologijų išmanymas, nes besikeičianti aplinka įtakoja ir apsaugos darbuotojų darbo pobūdį.
„Mes savo darbe naudojame tiek apsaugos darbuotojų kontrolės programėles, tiek ekipažo automatinio valdymo priskyrimo programas.
Su šiomis programomis turėtų dirbti žmonės, kurie turi atitinkamą išsilavinimą. Mes investuojame tiek į darbuotojų pasiruošimą IT srityje, tiek į pačias IT technologijas“, – pasakojo G.Jakovlevas.
Jis užsiminė ir apie tai, kad apsaugos darbuotojų darbe svarbiausias ne tiek fizinis, kiek psichologinis pasirengimas, nes dirbti tenka aukšto streso aplinkoje ir priimti tinkamus sprendimus.
„Mano patirtis liudija, kad fizinis pasirengimas yra svarbu, bet dar svarbesnis yra psichologinis, nes tai darbas su įvairiais – įvairaus amžiaus, įvairaus charakterio žmonėmis, ir su visais reikia mokėti komunikuoti“, – kalbėjo G.Jakovlevas.
Reikia įgyti patirties
Anot Karaliaus Mindaugo PMC mokytojo, meistro Vytauto Roko, ir apsaugos darbuotojas, ir jo vadovas, pasak turi gebėti užtikrinti objektų, renginių ir fizinių asmenų apsaugą, tad per pamokas, greta teorinių dalykų, yra lavinami ir praktiniai mokinių įgūdžiai.
„Apsaugos vadovas prižiūri savo komandos darbuotojus, o abi šios profesijos yra susijusios su turto apsauga ir viešąja tvarka. Vadinasi, darbe jiems tenka vadovautis Asmens ir turto apsaugos įstatymu.
Apsaugos darbuotoji prižiūri ne tik namus ar prekybos centrus. Mūsų darbuotojai saugo ir Lietuvos geležinkelius, ir oro uostą, ir renginiuose užtikrina viešąją tvarką“, – apie profesijos specifiką pasakojo V.Rokas.
Psichologijos žinios
Anot „Ekskomisarų biuro“ Kauno regiono vadovo Donato Pociaus, nepriekaištinga reputacija – vienas svarbiausių darbuotojų atrankos kriterijų. Svarbus yra ir žingeidumas, ir noras tobulėti, gebėjimas dirbti pasitelkus informacines technologijas – taip pat.
„Ryžtas ir drąsa – šios savybės taip pat nėra paskutinėje vietoje, nes tam tikrose situacijose sprendimus reikia priimti ypač greitai.
Savo ruožtu turime galimybę sudaryti visas sąlygas, kad mokiniai, besimokantys pameistrystės būdu, tobulėtų pas mus.
Mes gauname nesugadintus mokinius, kurie nori tobulėti. Ir mokome juos, kaip dirbti pasitelkus šiuolaikines technologijas. O pameistriams naudinga tai, kad darbą jie gali suderinti su mokslu – koreguojame darbo grafiką, kad jie galėtų mokytis ir teorijos, taip pat ir suteikiame žinių, kurių reikia laikant egzaminus“, – kalbėjo D.Pocius.
Pasak meistro V.Roko, greta teorinių dalykų mokiniai turi lavinti ir praktinius įgūdžius.„Mokiniai mokosi savigynos, taktinių veiksmų prieš nusikaltėlius ir kitų dalykų, bet jiems trūksta drąsos visa tai išbandyti. Teorinių žinių jie gauna daug, užtat ypač gerai yra tai, kad juos gali padirbėti pameistriais ir išmokti, kaip elgtis įvairiose situacijose“, – sakė V.Rokas.
Anot Justės, taip ir yra: mokytis reikia daugybės dalykų, reikia ir psichologiškai pasirengti, kaip bendrauti su žmonėmis bei valdyti kritines situacijas. Stebėjimo kameros, ginklai, šaudymas, – visa tai įdomu mokytis, bet – nelengva. „Teorijos buvo daug, tad praktika labai pravertė“, – sakė Justė.
Televizijos laidas, skirtas pameistrystei, kviečiame peržiūrėti „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCfyW8HAQ-iYnzvFY4ME_qgQ
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valdymo koordinavimo centras. Projekto partneris – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
