„Šiuo metu NT rinkoje jaučiamas sąstingis, o spartesniam atsigavimui trukdo ne taip greitai kaip norime mažėjanti infliacija ir aukštos bankų būsto paskolų palūkanos. Rinkos atsigavimo ženklų dar reikės palaukti – geriausiu atveju iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios“, – teigia A.Avulis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, naujos statybos būstai pabrango 20,7 proc.
„Hanner“ statistika rodo, kad naujos statybos butų kainos paskutinius 7 mėn. buvo stabilios, o svyravimai siekė 1–2 proc. A.Avulis prielaidų kainų mažėjimui nemato dėl vis griežtėjančių reikalavimų vystytojams ir statyboms.
„Žymaus kainų kritimo neturėtų būti, nes reikalavimai būstui ir statyboms tik auga, po metų pastatyti bus brangiau nei šiandien. Gera naujiena – statybų darbų brangimas sustojo, todėl neturėtų kilti ir nekilnojamojo turto kainos“, – komentuoja jis.
Statybinių medžiagų kainos jau beveik grįžo į prieškarinį lygį
Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad statybos sąnaudų elementų kainos 2023 m. balandį, lyginant su tuo pačiu metu pernai, augo 4,3 proc. Tačiau „Hanner“ duomenimis, šis skaičius, priklausomai nuo atitinkamų darbų, svyravo tarp 20–40 procentų. Tiesa, šiuo metu statybos darbų ir medžiagų kainos jau stabilizavosi.
„2022 m. pirmąjį ketvirtį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė daug iššūkių – išaugo žaliavų kainos, pradėjo trūkti darbuotojų, nutrūko tiekimo grandinės. Tai stipriai palietė statybos pramonę, žaliavos ir statybos darbų kainos augo nesustabdomai. Pavyzdžiui, 2022 metų pradžioje armatūros kaina siekė apie 750 eurų už toną, o prasidėjus karui ji pašoko iki 1,5 tūkst. eurų už toną. Teko ieškoti naujų ryšių, tiekėjų ir tai užtruko, tačiau šiuo metu rinka stabilizavosi, yra labiau subalansuota ir medžiagų kainos jau beveik grįžo į prieškarinį lygį“, – sako jis.
