Pranešime nurodoma, kad pernai Lietuvoje, Duomenų agentūros duomenimis, beveik pusė (46,2 proc.) vidutinių ir trečdalis (34,9 proc.) mažų įmonių vykdė elektroninę prekybą, todėl kvietimas yra aktualus reikšmingam skaičiui bendrovių.
„(...) Investuodamos į pažangesnius skaitmeninius sprendimus bendrovės galės geriau konkuruoti su elektroninės prekybos ir paslaugų rinkos lyderiais, o gyventojai turės platesnį patraukliai ir patogiai suteikiamų prekių ir paslaugų pasirinkimą elektroninėje erdvėje“, – sako Sigita Skrebė, Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus vadovė.
S. Skrebės teigimu, kad per trumpą laiką nuo kvietimo paskelbimo birželio pabaigoje Inovacijų agentūra sulaukė didelio susidomėjimo ir užklausų.
„Tai rodo, kad verslams naujoji priemonė išties aktuali ir jie nori kurti elektronines parduotuves bei savo produkcijos vaizdines konfigūracijas. (...) Be to, šis kvietimas išskirtinis tuo, kad juo pasinaudoti gali ir Sostinės regione veikiantis verslas, kuomet 2021–2027 m. laikotarpiu net 80 proc. Inovacijų agentūros administruojamų lėšų bus skiriama išskirtinai Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionams“, – sako S. Skrebė.
Inovacijų agentūra investuoja į Lietuvos el. prekybos skatinimą ne tik suteikdama finansines investicijas, bet ir stiprindama tarptautinės el. prekybos kompetencijas, rašoma pranešime.
„Statistika rodo, kad kas antras Lietuvos gyventojas perka internetu, tuo tarpu JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje – daugiau nei 80 proc. Įsivertinus šių šalių gyventojų skaičių, akivaizdu, kad norint rimtai augti reikia žengti į tarptautines rinkas. (...) Svarstantiems plėsti el. prekybą užsienyje, į dalį klausimų gali padėti atsakyti mūsų ekspertai“, – teigia Giedrė Rožytė-Jokūbavičienė, Inovacijų agentūros Pažangos departamento Rinkų plėtros skyriaus el. komercijos srities vadovė.
Ji papildo, kad prieš žengiant į užsienio rinką, elektroninę parduotuvę svarbu tinkamai adaptuoti.
„Tyrimai rodo, kad adaptuota užsienio rinkai el. parduotuvė konversiją pakelia apie 70 proc., tačiau tam nepakanka vien tekstus išversti į vietinę kalbą. Idealiu atveju pirkėjams turėtų kilti jausmas, kad pardavėjas – vietinis jo šalies verslas. Tam būtina tinkamai išversti prekių aprašymus, rodyti prekių kainas tos šalies, kurioje prekiaujama, nacionaline valiuta, o taip pat pasiūlyti įvairias prekių pristatymo galimybes bei populiarius mokėjimo būdus. Tai kas sėkmingai veikia vienoje šalyje, kitoje gali turėti visiškai kitokias vartojimo, prekių pristatymo ar apmokėjimo tradicijas“, – paaiškina G. Rožytė-Jokūbavičienė.
Pažymima, kad projektų įgyvendinimo planus gali teikti visoje Lietuvoje veikiančios MVĮ. Sostinės regione veikiančioms bendrovėms skiriama iki 5 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – iki 7 mln. eurų.
Elektroninės prekybos sprendimams diegti skiriama iki 25 tūkst. Eur, o paslaugų ir produktų konfigūravimui bei vizualizacijai taip pat iki 25 tūkst. eurų. Bendrovės gali teikti paraiškas abiem veiklom įgyvendinti, tokiu atveju skiriama iki 50 tūkst. eurų. Mažiausia galima vienam projektui skirti finansavimo lėšų suma – 10 tūkst. eurų.
Paraiškas priima Inovacijų agentūra iki šių metų spalio 2 d.
