Gamtininkai atvertu smėlynu džiaugiasi, biologai kalba apie didelę biologinę vertę. Tačiau vos tik kalba pasisuka apie išleistus projektui pinigus bei padarytas klaidas, iš projekto dalyvių ąsočio išsilieja pyktis.
„Lobistai,“ – štai taip „Baltijos aplinkos forumas“ išvadino miškininkus, paaiškinusius, kokios klaidos buvo padarytos plynai nušniojant kone 13 hektarų miško. Kliuvo ir lrytas.lt portalui, stojusiam į miškininkų pusę, mat kilo įtarimų, kad, tikėtina, projekto sumanytojams labiau nei smėlynai rūpėjo pinigai.
Nejaugi kopoms atverti ir šilagėlėms tinkamoms sąlygoms sukuri prireikė kone 273 tūkst. eurų? Kadangi nė vienas iš projekto dalyvių nepasakė, kiek ir kam skirta pinigų, tenka kliautis žodeliu „galbūt“.
Įvykdė ministro įsakymą
Ar gali būti, kad LIFE lėšomis finansuojamas projektas, kurio išankstinis derinimas su visuomene apsiribojo prie teritorijos sukaltomis skelbimų lentomis, neturi finansinės atskaitos?
Ir kodėl žmonės, kuriems medžių kirtimai apskritai kelia didelį skausmą, nesubruzdo ir neapgynė 70-mečio pušyno Dzūkijoje, netoli Marcinkonių, kuris buvo nukirstas tam, kad atvertose kopose atsirastų vietos šilagėlei ir dar keletui augalų?
Pirmiausia – truputis istorijos.
Štai taip atrodo teisinis kelias, atvedęs iki atvertų žemyninių kopų Dzūkijoje. Tai – dar tik pusė darbo, nes, pasirodo, dalis miško atveriant kopas kitoje vietoje turės būti išdeginta.
Aplinkos ministras 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu patvirtino Dainavos girios dalies – Marcinkonių, Dreivių kampo ir Užuožerio miškų gamtotvarkos planą. Šis įsakymas įsigaliojo gruodžio 3-iąją.
Jame paaiškinta, kad Dainavos girios dalies – Marcinkonių, Drevių Kampo ir Užuožerio miškų – gamtotvarkos planas parengtas daliai vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Teigiama, kad šiam gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendinius, skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) interneto svetainės rubrikoje „Gamtotvarkos planai“.
Patikrinome – VSTT gamtotvarkos planų sąraše Dainavos girios dalies planas įrašytas 18-u numeriu. Nuoroda yra „akla“ – ją paspaudus atsiranda įrašas „puslapis nerastas“, nors visos kitos sąrašo nuorodos yra aktyvios.
Taigi, ministro įsakyme nurodoma ir tai, kad teritorija, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, yra Lietuvos pietinėje dalyje, Varėnos rajono savivaldybės Marcinkonių seniūnijoje. Jos bendras plotas aprėpia 4158 hektarus.
Tesės akte teigiama, kad vieno ir joje esančių geomorfologinių draustinių paskirtis – išsaugoti Alkūnės Kampo žemyninių kopų masyvą su jam būdingomis ekosistemomis.
Kita vieta – tai analogiškas draustinis, kuriame turi būti išsaugotas Drevių Kampo žemyninių kopų masyvas su Žydo kalnu.
Įsakyme nurodoma, kad gamtotvarkos plano uždavinys – minėtose kopose suformuoti atviras nesusivėrusių žemyninių smiltpievių buveines (ne mažesniame kaip 43 ha plote) su tipine augalija, sudarant tinkamas sąlygas lygutei perėti ir smiltyniniam gvazdikui įsikurti, taip pat – ne mažesniame kaip 2,1 ha plote palaikyti esamą vėjalandės šilagėlės populiaciją.
Nurodoma, kad gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.
Kita užduotis teko Valstybinių miškų urėdijai (VMU). Ji, bendradarbiaudama su direkcija, turinti organizuoti gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą. Pirmaisiais metais jos misija – suformuoti atvirus plotus vykdydama specialiuosius biologinės įvairovės palaikymo kirtimus.
Antraisiais metais parko direkcija turinti organizuoti kontroliuojamą miško paklotės deginimą kaip – mokslinį-eksperimentinį darbą. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais gamtotvarkos plano metais urėdijai teks prižiūrėti tai, kas iškirsta ir išdeginta.
Taigi pirmasis darbas jau padarytas – kopos šviečia ties Marcinkonių – Varėnos keliu.
Apie pinigus – nė žodžio
Kiek tiksliai buvo skirta lėšų Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcijos įgyvendintam gamtotvarkos planui, kuriuo vadovaujantis buvo parengtas kopų atvėrimo – teritorijos miškotvarkos projektas?
Šį klausimą vienai iš „Naturalit“ projekto dalyvių – Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) teko užduoti du kartus.
„Žemyninių kopų atvėrimo veiklos Dzūkijos nacionaliniame parke yra atliekamos įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“ – tai nėra atskiras projektas.
Kopų atvėrimo darbams projekto biudžete lėšų nėra numatyta, projekto partneris VMU šiuos darbus atlieka įgyvendindama miškotvarkos projekte numatytas veiklas.
Kiti į veiklą įtraukti projekto partneriai tik teikė reikalingas konsultacijas, tikslinant miškotvarkos projektą“, – pirmiausia taip į šį klausima atsakė Birutė Valatkienė, projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ grupės vadovė.
Antrą kartą pakartojus klausimą apie pinigus, išleistus įgyvendinant projektą, atsakymą atsiuntė viešosios įstaigos „Baltijos aplinkos forumo“ (BAF) atstovė komunikacijai Rita Grinienė, paaiškindama, kad „procesą koordinuoja Dzūkijos nacionalinis parkas, Valstybinė miškų urėdija įsitraukia atlikdama pačius gamtotvarkos darbus pagal parengtą miškotvarkos projektą.
Šiems darbams valstybė visada skiria finansavimą, ir kažkokio papildomo lėšų skyrimo čia nebuvo. O į miško kirtimo darbus projekto „Naturalit“ komanda nesikiša“, – aiškino atstovė.
Pasak jos, projektas „Naturalit“, kurį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuva, šiuo atveju tiesiog padėjo atlikti dalį darbų – padėjo parengti gamtotvarkos planą, kurio sprendiniai buvo įtraukti į šios teritorijos miškotvarkos projektą.
„Jei „Naturalit“ nebūtų padėjęs atlikti šio darbo, juos Dzūkijos nacionalinis parkas vis tiek būtų turėjęs nudirbti iš kitų finansinių šaltinių. Taigi, kalba eina apie įprastus gamtotvarkos darbus“, – patikino R.Grinienė.
O kiek gi kainavo gamtotvarkos planas? Ar tai reiškia, kad visi LIFE finansuojamo projekto dalyviai dirbo veltui? Net ir tą planą rengę mokslininkai iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos?
BAF į šį klausimą neatsakė.
„Tikrai negalime pakomentuoti, kiek lėšų gavo ši organizacija“, – patikino miškininkai.
„Nemanau, kad tai buvo kokie nors didesni pinigai“, – pečiais gūžčiojo ir Dzūkijos nacionalinio parko direktorius.
Įdomi užduotis
Užtat gamtotvarkos plane, kuris, pasirodo, yra „įsimaišęs“ tarp VMU dokumentų, tarp kitų užduočių yra nurodyta ir viena, susijusi su žmonių nuostata į medžių kirtimus.
„Visuomenė yra neigiamai nusistačiusi dėl deginimo, paklotės šalinimo, kopų atvėrimo iškertant mišką plynai.
Plano užduotis – informuoti visuomenę apie teritorijos svarbą, jos apsaugos poreikius ir vykdomus gamtotvarkos darbus. Tam reikia pastatyti ne mažiau kaip 4 informacinius stendus prie teritorijos, parengti ne mažiau 5 reportažų-straipsnių, suorganizuoti ne mažiau kaip 3 seminarus vietos bendruomenėms“.
Mediena jau parduota
Gamtotvarkos plane nurodyta, kad Marcinkonių ir Musteikos girininkijose iškertamas plotas turi sudaryti 43,4 hektaro, iš jų apie 9 hektarus turi būti išdeginta. Numatyta, kad bendras nukirstos medienos tūris sudarys apie 10310 tūkst. kub. metrų.
Taigi VMU, atsakydama į lrytas.lt paklausimą, kas finansavo miškotvarkos projektą, patikino, kad tam buvo naudojami LIFE integruoto projekto „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“(LIFE IP PAF-NATURALIT) pinigai.
„Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Tad tiksliai pasakyti, kiek lėšų skirta šiam planui, gali būtent direkcija“, – paaiškino VMU.
Urėdija pateikė ir konkretų skaičių – atsakė, kad už iškirstą medieną buvo gauta 182 tūkst. eurų pajamų ir kad jos ruošos darbai nebuvo finansuoti projekto lėšomis.
Kamuolys – atgal
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius apie projekto pinigus ne ką tegalėjo paaiškinti: „Esame tik partneriai projekto, vykstančio mūsų teritorijoje. Su projekto pinigais neturime reikalų. Pagrindinis projekto partneriai yra urėdija ir APVA, mes patys nieko nedarome.“
Pasak E.Gudelevičiaus, apie žemyninių kopų atvėrimą kalbama gal 15 metų. „Tai – urėdijos valdoma žemė, ji ir atliko darbus. Pas mus pagal „Naturalit“ projektą tokia veikla numatyta.
Už šio projekto lėšas pernai pirkome galvijų, puspriekabę šieno rulonams vežti, automobilį, motociklą su puspriekabe, tvenkinius tvarkėm.
Bet prie kopų tiek teprisidėjome, kad parinkome vietas teritorijoje ir pastatėme informacinius stendus“, – aiškino parko direkcijos vadovas.
Parko 2022-ųjų finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad LIFE projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ panaudota 33,6 tūkst. eurų. Ir išvardinta, kiek kainavo galvijai, o kiek – kiti pirkiniai.
Teko panaršyti ataskaitas
Taigi situacija šiuo metu yra tokia: Marcinkonių dzūkai nebeturi kur uogauti ir grybauti, kopos – atvertos vėjui. Ir viskas padaryta neišleidus nė euro?
Kadangi visi projekto dalyviai kaip finansavimo šaltinį minėjo LIFE integruotą projektą „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“(LIFE IP PAF-NATURALIT, Nr. LIFE 16 IPE/LT/016), pasitelkus „Atvirus duomenis“ pažiūrėjome, kaip atrodė pernykštės jam tekusios išlaidos.
„Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) 2022-ųjų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad šiam projektui 2018 – 2027 metams numatytas bendras biudžetas yra 17 mln. eurų. Kiek ir kam tiksliai „Naturalit“ buvo panaudota pinigų pernai, nenurodoma.
Jo partneriai–vykdytojai yra APVA, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos nacionaliniai parkai, BAF, VMU bei VDU Žemės ūkio akademija.
Pastarosios okslininkai, Dzūkijos parko direkcijos užsakymu parengė dalies Dainavos girios – Marcinkonių, Dreivų kampo ir Užuožerio miškų gamtotvarkos planą.
BAF 2022-ųjų finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad projektui, kurio numeris LIFE 16 IPE/LT/016, atiteko 273 638 eurai.
Dar porai LIFE projektų (MagniDucatusAcrola – šlapynėms atkurti bei MarshMeadovs) buvo atitinkamai skirta 502 570 eurų ir 92 260 eurų. Iš viso per 2022-uosius BAF tiksliniams projektams išleido apie 868,5 tūkst. eurų.
BAF ataskaitoje nurodė, kad už „Naturalit“ lėšas rengė gamtos festivalius, orientacinius žygius, „Gero ūkininkavimo“ čempionatą, rūpinosi natūralių pievų išsaugojimu.
Apie kopas finansinėje ataskaitoje nėra nė žodžio, tik užsimenama, kad BAF pernai, kaip ir nuo 2021-ųjų pradžios, atstovavo viešąjį interesą rengiant Nacionalinį miškų susitarimą.
Būtent šis susitarimas, kurio nuostatos gali būti perkeltos į Miškų įstatymo pataisas, sukelia didžiausią visuomenininkų ir miškininkų kaktomušą.
Reakcija – pyktis
Po publikacijos apie plynai iškirstą pušiną ir taip atvertas dzūkų kopas, nors nacionaliniuose parkuose apskritai plynieji kirtimai yra draudžiami, „Baltijos aplinkos forumas“ išplatino pranešimą spaudai.
„Šių metų sausį Dzūkijos nacionaliniame parke palei Marcinkonių-Varėnos kelią iškirtus plantacinį ūkinės paskirties mišką atverta 12,8 hektarų gamtiškai vertingų žemyninių kopų. Artėjant svarbių įstatymų, kurie didintų gamtos apsaugą Lietuvoje, svarstymams Seime, iš miško ir medienos pramonę atstovaujančių lobistų pasipylė klaidinanti informacija apie šiuos gamtai svarbius darbus. Gamtininkai dar kartą primena, kad žemyninių kopų atvėrimas – senai mokslininkų suplanuota veikla, kuri padės retoms atvirų vietų rūšims įsikurti ir klestėti“, – rašoma jame.
Pranešime cituojamas gamtininkas ir mokslininkas dr. Eduardas Budrys: „Išskyrus pelkes, natūralių buveinių Lietuvoje beveik nelikę, tad dauguma žmonių natūralių buveinių – natūralaus miško su įvairiaamžiu ir įvairiarūšiu medynu bei natūralia sukcesine mozaika ar natūralios, gamtinių veiksnių palaikomos pievos – tiesiog nėra matę ir nė neįsivaizduoja, kaip jos turėtų atrodyti.
Pavyzdžiui, monokultūrinė medienos plantacija vadinanama mišku, o natūraliai, sukcesijos keliu susiformavęs įvairiarūšis medynas – šabakštynu, ir daugelis žmonių dėl ekologinio išprusimo stokos su tokia terminologija sutinka. Gamtai reikia įvairovės, greta miškų reikia turėti atvirų plotų – pievų, tų pačių kopų.“
Taip pat aiškinama, kad „naujausi tyrimai parodė, kad Lietuvoje labiausiai nyksta atviro kraštovaizdžio buveinės ir jose gyvenančios rūšys, tokių ekosistemų reikėtų atkurti daugiausiai. Iki šiol vietose, kur atvertos žemyninės kopos, augo žmogaus pasodintas menkos gamtinės vertės miškas, o jį iškirtus ilgainiui čia turėtų įsikurti Europos mastu saugomos atviros buveinės su jose tarpstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis.
Teiginiai, kad čia sunaikintos kažkokios buveinės (buveine laikoma ES mastu saugoma teritorija, kurioje mokslininkai nustatė retų saugotinų gamtinių vertybių) yra melas".
Anot pranešimo, „lobistų žiniasklaidoje keliamos interpretacijos, kad gamtotvarka vykdyta neteisėtai yra melas. Jokie teisės aktai nebuvo pažeisti, priešingai – buvo įgyvendintas senai mokslininkų numatytas planas.
Apie žemyninių kopų atvėrimą gamtininkai svajojo jau kone dešimtmetį. Ši vizija buvo numatyta ir prieš septynis metus patvirtintame, visas derinimo su visuomene ir atsakingomis institucijomis procedūras praėjusiame Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo plane.
Antrą kartą derinimas vyko tvirtinant šios vietovės gamtotvarkos planą, kurį rengiant įsijungė patyrę mokslininkai iš Vytauto Didžiojo universiteto ir kuris tapo Miškotvarkos projekto, pagal kurį vykdyti kirtimai, dalimi“.
