Dalis Skandinavijos šalių prekybos tinklų pradėjo žymėti įmonės „Mondelez“, gaminančios tokius sausainius ir šokoladą kaip „Oreo“ ir „Toblerone“, produktus, jai nepasitraukus iš Rusijos rinkos.
Keturi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, atsižvelgdami į iniciatyvą, kreipėsi į Lietuvos prekybos tinklus su siūlymu žymėti įmonių, kurios neišėjo iš Rusijos ir Baltarusijos rinkos, prekes ir Lietuvoje.
„Mūsų kaimyninė šalis Švedija jau tokią praktiką įvedusi. Prekybos centrai savanoriškai žymi tuos gamintojus, kurie vis dar tiekia tokias prekes, ir pirkėjas gali pasirinkti, ar nori pirkti tokio gamintojo prekes, ar nori remti karą Ukrainoje, ar pasirinks kitą gamintoją, kuris tokių prekių nebetiekia, ir taip palaikys labiau Ukrainą negu Rusiją“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vilius Semeška.
V.Semeška pabrėžia, kad žymėjimas būtų taikomas ne vien užsienio valstybių produkcijai.
„Puikiai žinome vieną Lietuvos merą, kurio bendrovės vis dar glaudžiai bendradarbiauja (su Rusija – red. past.). Reikėtų žymėti tuos produktus“, – tikino jis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad tokiai iniciatyvai pritaria. Tačiau, anot premjerės, tai neturi tapti iniciatyva, kuri turi būti reguliuojama įstatymu.
„Nesinorėtų, kad kas nors inicijuotų vėl naują įstatymą, kur vėl būtų sureglamentuoti kažkokie dalykai, pagaminti kažkokie specialūs lipdukai ir taip toliau. Daug dalykų šitoje Ukrainos kovoje lemia ir mūsų supratimas, mūsų požiūris, nusiteikimas daryti tam tikrus dalykus ir remti arba nedaryti tam tikrų dalykų“, – šnekėjo ji.
Prekybos tinklai įmonių, neišėjusių iš Rusijos ir Baltarusijos rinkos, produkciją žymėti sutiktų. Tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų sudarytas tikslus tokių įmonių sąrašas.
„Priešingu atveju, žymint prekes be oficialaus gamintojo veiklą šalyje agresorėje patvirtinančio pagrindo, kyla rizika klaidinti pirkėjus ir dėl galimai neteisingos informacijos apie gamintoją skleidimo užsitraukti teisinę atsakomybę ir, nesant oficialiam sąrašui, nėra galimybės taikyti vienodas sąlygas visiems prekių tiekėjams“, – komentavo „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Fiziškai labai sunku patikrinti, kuri įmonė kur dirba“, – antrino jai „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
V.Budrienė sako, kad sunku prognozuoti, ar pirkėjų įpročiai pasikeistų priėmus įstatymą žymėti neišėjusių iš Baltarusijos ir Rusijos įmonių produkciją.
„Nemaža dalis pirkėjų žiūri į tam tikrus gamintojus, jie nesirenka jų. Kita dalis nežiūri. Visaip būna“, – manė ji.
Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė anksčiau šį mėnesį žiniasklaidai teigė, kad vis dar pasitaiko atvejų, kad prekyboje atsiranda ne tik iš Rusijos ar Baltarusijos rinkos neišėjusių įmonių prekių, bet ir Rusijoje ir Baltarusijoje gamintos produkcijos.
Anot R.Vainienės, tokių prekių daugiausiai galima rasti mažesnių šalies miestų parduotuvėse ir turgavietėse. Turgaviečių asociacijos prezidento Vytenio Butkevičiaus teigimu, už turguose parduodamas prekes turgų vadovai nėra atsakingi.
„Pagrindinis turgaviečių veiklos baras yra turgaus vietų nuoma. Turgų administracijos nėra atsakingos už prekybininkų, prekiaujančių turgavietėse, produkciją. Už tai turėtų būti ir yra atsakingos valstybinės institucijos“, – kalbėjo V.Butkevičius.
Žymėti Rusijoje ir Baltarusijoje prekiaujančių įmonių produkciją iniciatyvų būta ir anksčiau. Rusijai pradėjus plataus mąsto invaziją į Ukrainą, Lietuvos visuomenininkai ant „Viči“ produkcijos klijavo lipdukus su informacija apie rusų vykdytas žudynes Bučoje.
