„Valdančiosios daugumos atstovai nusprendė eiti kompromisiniu keliu ir bandymu šiek tiek ir bankų poziciją palikti apgintą, ir savo poziciją, kad tą solidarumo mokestį reikėtų įvesti. Mes buvome ir esame griežtesnės pozicijos šalininkai.
Toliau manome, kad tas mokestis galėjo ir turėjo būti didesnis dėl to, kad viršpelniai atsirado ne dėl komercinių bankų įprastos veiklos, o dėl susiklosčiusių aplinkybių – centrinio banko keliamų palūkanų ir panašiai“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.
„Visokių pozicijų yra, skeptikų ir remiančių, tačiau mūsų pozicija yra labai aiški, kad komerciniai bankai galėtų ir turėtų būti apmokestinami šiek tiek daugiau. Tą siūlėme ir palaikėme tuos siūlymus, tik valdančiosios daugumos atstovai nusprendė dviprasmišką poziciją užsiimti, iš vienos pusės lyg ir apmokestina, bet apmokestina tiek, kiek prašo patys komerciniai bankai“, – akcentavo jis.
Galiausiai jis pažymėjo, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys buvo pristatęs galimą didesnio bankų apmokestinimo variantą, tačiau tam nebuvo pritarta.
„Tie skaičiai buvo ir yra, ir jie labai aiškūs. Apmokestinimas, kuris buvo priimtas, nebuvo pilna apimti pritaikytas, tai buvo kompromisinis variantas gimęs diskusijose su komerciniais bankais. Mums tai atrodė nesąžininga, kad jeigu jau einame apmokestinimo keliu, tai tą darome nuo pilnos sumos“, – sakė Darbo partijos pirmininkas.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje Seimas priėmė Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą.
Įstatymo projektu buvo nustatytas laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydis, gautų lėšų panaudojimo tikslas, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarka.
Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui tuomet išreiškė Seimo opozicija, o jo nepalaikė absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.
Prognozuojama, kad dėl bankų solidarumo įnašo 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
