Praėjo beveik mėnuo po to, kai buvo apmokestinti itin ploni plastikiniai maišeliai. Norėdamas jį įsigyti, pirkėjas turi susimokėti centą. Prekybos centrai sako jau dabar pastebintys pokyčius.
Prekybos tinklas „Iki“ nuo liepos pradžios sunaudojo penkis kartus mažiau plastikinių maišelių nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
„Žmonės perka mažiau maišelių. Apie 40 proc. padidėjo daugkartinių maišelių pardavimai. Labai populiarūs tinkliniai daugkartiniai maišeliai, į kuriuos galima būtų susidėti ir daugiau produktų, ne tik vaisių ir daržovių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaiva Budrienė.
Prekybos tinklas „Maxima“ atkreipia dėmesį: kas trečias pirkėjas atsisako plastikinių maišelių, o daugkartinių maišelių pardavimas padidėjo.
„Mūsų pirkėjai įsigijo dešimt kartų daugiau daugkartinio naudojimo maišelių: tinklelių, neaustinės medžiagos maišelių, į kuriuos deda tiek vaisius, tiek kitas prekes, kaip saldainius“, – komentavo „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Imantys plastikinį maišelį iš parduotuvės, maišelių skaičių turi pasakyti kasininkui, o savitarnos kasose pažymėti patys. „Maximos“ tinklo atstovė sako: pirkėjai savitarnos kasose neretai pamiršta pažymėti, kad paėmė maišelį.
Kad taip nenutiktų, prekybos centras turi pasiūlymą.
„Kad būtų lengviau ir pirkėjai prisimintų, kad maišelis yra prekė, tiesiog gali pasinaudoti žetonu ir nuskaičiuoti brūkšninį kodą. Nuskaičiuoti tiek kartų, kiek paėmė maišelių“, – aiškino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kai kurie pirkėjai linkę gudrauti. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose daržoves ir vaisius pirkėjai krauna į maišelius iš konditerijos skyriaus. Tokie popieriniai maišeliai skirti kepiniams. Parduotuvių atstovai sako nepastebintys, kad tokių maišelių suvartojimas būtų padidėjęs.
„Žmonės tikrai neina gilyn, kad atsineštų tą maišelį. Ir šiaip būtų keistą į tą maišelį susidėti bulves ar morkas. Tikrai nepastebėjome tokių atvejų“, – tikino V.Budrienė.
Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė sako, kad popieriniai maišeliai neturėtų būti alternatyva plastikiniams.
„Jei atsitiks taip, kad bus piktnaudžiaujama konditerijos maišeliais, ką dabar esu linkusi manyti, prekybos centrai sąmoningai nuslepia, tai baugu, kad tas įprotis niekur neišnyks, tiesiog persikels į kitą formą“, – kalbėjo ji.
Formuoti ilgalaikį pirkėjų įprotį naudoti mažiau plastiko, reikėtų ne tik apmokestinant maišelius, sako pašnekovė.
„Jeigu iš prekybininkų pusės bus tik toks atmestinas požiūris uždedant tą vieną simbolinį centą ir bus ieškoma būdų, kaip apeiti šią problematiką, tai mes iš atliekų krizės, deja, neišbrisime.
Ką prekybos centrai galėtų daryti, tai siūlyti įvairias lojalumo programas ar akcijas, kad žmogui padarytų tą daugkartinį maišelį prieinamą arba pristatytų alternatyvą, kaip apsieiti be jo“, – siūlė I.Budraitė.
Europos Sąjungos statistika rodo, kad per metus vienam gyventojui tenka apie 180 kilogramų pakuočių atliekų.
