„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepą žemiausia elektros kaina buvo -6,84 ct/kWh (su PVM), aukščiausia – 22,65 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 10,1 ct/kWh (su PVM). Lyginant su birželiu, elektra pigo 15 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, turintiems su birža susietą planą, buvo apie 20,09 ct/kWh su PVM (turintiems ESO planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą).
Energetikos eksperto teigimu, prielaidas liepą mažėti elektros kainai sudarė santykinai vėsesni orai bei gerokai išaugusi žaliosios energijos generacija iš atsinaujinančių išteklių.
„Vasarai įpusėjus elektros kainos biržoje nestovi vietoje. Santykinai šiltomis dienomis stebėjome žemesniame lygyje besiformuojančias kainas, o sugrįžus karščiams – jos ir vėl kilo. Pirmąją liepos savaitę „Nord Pool“ biržoje vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 20 proc. nuo 11,95 ct/kWh iki 9,05 ct/kWh su PVM. Tačiau jau nuo liepos 18-osios stebėjome kainos šoktelėjimą, kuris retsykiais viršijo ir 20 ct/kWh ribą“, – mėnesio svyravimus rinkoje apibendrino V.Fiodorovičius.
Anot jo, jei birželį nacionalinis bendras elektros suvartojimas siekė 877 GWh arba 1,21 GWh per valandą, tai liepą – 885 GWh arba 1,18 GWh per valandą. V.Fiodorovičius taip pat atkreipė dėmesį, kad smunkant valandinei elektros paklausai, tai atitinkamai turėjo teigiamą impulsą kainų mažėjimui.
„Be oro temperatūros, prie to nemažai prisidėjo vėjo generacijos pokyčiai. Pirmąją mėnesio savaitę ji artėjo prie rekordinių aukštumų, tačiau liepai įpusėjus – krito perpus. Nepaisant to, vėjo parkai liepą bendrai pagamino net 168 GWh žaliosios energijos, kai tuo metu gegužę – 95. Dar 106 GWh pridėjo saulės elektrės, 56 GWh – hidroelektrinės.
Bendrai iš minėtų atsinaujinančiųjų išteklių vidurvasarį sugeneruota 330 GWh švarios energijos. Palyginimui, birželį šis kiekis siekė 254 GWh, tad augimas yra beveik 30 proc.“, – skaičius pateikė jis.
Artėjantis ruduo – kylančių kainų pranašas
Anot V.Fiodorovičiaus, žvelgiant į netolimos ateities perspektyvas galima tikėtis, kad saulės elektrinės išlaikys gamybos piką, kuris veikiausiai žemyn patrauks rugsėjį. Savo žodį tars ir temperatūra: kuo bus karščiau, tuo daugiau energijos bus naudojama patalpų vėsinimui. Negana to, eksperto teigimu, aukšta oro temperatūra mažina tinklų pralaidumą. Visi šie veiksniai – rimtos prielaidos susidaryti elektros kainų šuoliams.
„Vertinant istorines rudens ir žiemos kainas bei atsižvelgiant į tai, jog vis dar esame smarkiai priklausomi nuo kitų šalių, nes tik apie 40 proc. visos šaliai reikiamos energijos pasigaminame Lietuvoje, tikėtina, jog artėjant žiemai stebėsime elektros kainos kilimo tendenciją.
Kartu tai ženklas tiems, kurie neketina vartoti išmaniai ir nori apsisaugoti nuo netikėtų kainos pokyčių, apsvarstyti galimybę fiksuoti ją tam tikram laikotarpiui“, – patarė „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas.
