Kaip minėjo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, specialios platformos tikslas yra realiu laiku informuoti kitus bankus apie viename ar kitame banke vykstančią ataką. Taip kiti bankai galės taikyti papildomą apsaugą ir sužinoti, kokio pobūdžio patiriama ataka.
„Tai žymiai padidina galimybes ir atsparumą atremti tokias atakas“, – pridūrė jis.
„Antras dalykas, kuo ši platforma padės, tai leis turėti daugiau informacijos apie tai, kas vyksta mūsų finansų rinkoje, kokios tos kibernetinės atakos, kokie jų tipai, kaip jos keičiasi ir tokiu būdu tai galės tapti gairėmis pačiam sektoriui, kur daugiau atkreipti dėmesį, investuoti ir taip planuojant investicijas kitiems ir dar kitiems metams“, – komentavo Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čepkutė.
Dažniausiai kibernetines atakas prieš finansų sektorių vykdo nusikalstamos grupuotės, pasitelkdamos dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologijas.
„Jie ir planuoja operacijas ir kuria įrankius, kad pasiektų tiek tas pačias institucijas, tiek jų klientus. Dienos pabaigoje sėkminga operacija yra ta, kai jiems pavyksta pavogti pinigus vienu ar kitu būdu“, – sakė Liudas Ališauskas, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas.
Specialioje platformoje taip pat bus galima keistis informacija apie sukčiavimo atakas, kai apgaunami gyventojai ar verslo atstovai.
Pernai sukčiai iš gyventojų išviliojo 12 mln. eurų. „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinti vilniečiai sako, kad yra susidūrę su sukčiais, tačiau stengiasi būti budrūs.
„Esu gavus žinučių iš banko, bet supratau, kad čia sukčiai. Nespaudžiau nuorodos, nors iš pradžių pagalvojau“, – patirtimi dalijosi viena praeivė.
„Mes stengiamės žiūrėti žinutes ir pasitikrinti informaciją internete“, – sakė kalbintas vyras. Jis pridūrė, kad iškart nepuola spausti atsiųstų nuorodų.
Dar viena moteris taip pat linkusi atsargiau žiūrėti į tokias nuorodas ar skambučius. „Jeigu skambina nežinomas numeris, tai internete esu linkusi patikrinti, ar čia yra įmonė, ar dar kažkas tokio“, – kalbėjo ji.
Nors į sukčių pinkles patekusių gyventojų daugėja, bankų asociacijos vadovė sako, kad pastebima ir pozityvių tendencijų.
„Kredito įstaigos vis didesnį procentą lėšų sugeba sustabdyti, kol lėšos dar neiškeliavo iš banko arba iš mūsų finansų sistemos. Nes jeigu pinigai yra išvedami į kokią nors kitą valstybę, jau tada mūsų finansų sektoriui neišeina sustabdyti to, bet jeigu Lietuvoje yra pinigai yra keitimasis informacija, bendradarbiavimas ir tada pavyksta pagauti tas lėšas ir grąžinti“, – sakė E.Čipkutė.
Bankų asociacijos vadovė gyventojams pataria saugoti savo banko prisijungimo duomenis, nespausti įtartinų nuorodų, o įtarus galimą sukčiavimo atvejį nedelsiant kreiptis į savo kredito įstaigą, kad ši spėtų sureaguoti.
