Įtartini sandoriai
Viešuosiuose pirkimuose kyšo Rusijos ausys? Būgštaudama, kad taip ir yra, Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA) kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į bendroves „Ignitis grupė“, „Litgrid“ bei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) norėdama ne tik atkreipti dėmesį, kad tai, kas vyksta viešuosiuose pirkimuose, prasilenkia su nacionalinio saugumo reikalavimais.
Jai rūpi išgirsti ir atsakymą į klausimą, kodėl išliko įtartini sandoriai.
„Pastaraisiais metais viešuose šaltiniuose buvo gausu prieštaringos informacijos dėl bendrovės „Ekobana“.
Jos vienintelis akcininkas – Borisas Babičius, kuris per kitas valdomas įmones yra susijęs su Rusijos karine pramone.
Bet tai netrukdo bendrovei sėkmingai dalyvauti Lietuvos valstybės kontroliuojamų energetikos įmonių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose“, – teigė LEEA.
Remia režimą
Pasak LEEA, 2021 m. vasario pabaigoje, pasibaigus terminui, kai buvo galima apskųsti konkursą, „Ignitis grupė“ turėjo pasirašyti per 5 mln. eurų vertės sutartį su „Ekobana“ dėl transformatorių tiekimo.
Pastaroji įmonė konkurse pateikė mažiausią kainą už transformatorius, gaminamus Minsko V.I.Kozlovo elektrotechnikos gamykloje, – toje, kuri yra viena svarbiausių Aliaksandro Lukašenkos režimo rėmėjų.
„Tuomet, kai ši informacija buvo paviešinta, „Ignitis grupė“ sandorio atsisakė, bet taip ir liko neaišku, ar jis būtų nepasirašytas, jeigu niekas apie jį nebūtų paskelbęs. Nes „Ekobana“ laimėjo ir ankstesnį, 2019-aisiais „Ignitis grupės“ skelbtą baltarusiškų transformatorių pirkimo konkursą, taip pat tais pačiais metais skelbtą ESO konkursą, kuriame pasiūlymo vertė siekė beveik 6 mln. eurų.
Pernai vasarį „Litgrid“ pasirašė sutartį su bendrove „Kauno tiltai“ dėl Jonavos transformatorių pastotės rekonstrukcijos.
Šiame projekte subrangovu – transformatorių tiekėju – taip pat tapo „Ekobana“, – rašoma LEEA kreipimesi.
Ryšiai su Rusija
Jame teigiama, kad B.Babičiaus ryšiai su Rusijos karine pramone pradėjo aiškėti 2017 m., kai viešumoje pasirodė faktai apie buvusios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės vidaus pirkimus.
„Kaip vienas ryškiausių tokių pavyzdžių tada buvo nurodyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinės bendrovės sandoriai su Rusijos koncerno, susijusio su Rusijos karine pramone, Lietuvoje registruota bendrovė TMHB.
Po skandalų „Lietuvos geležinkeliuose“ ji pakeitė pavadinimą į „Railvec“, bet jos akcininkai nepasikeitė.
65 proc. jos akcijų priklauso Kipre registruotai bendrovei, o likusi dalis – Lietuvoje veikiančiai įmonei „Strefa“. „Strefos“, kuri registruota lygiai tokiu pat adresu kaip ir „Railvec“, akcijas dalijasi B.Babičius, turintis kontrolinį akcijų paketą, ir Sergejus Grečukas“, – teigė LEEA.
Asociacija, atsižvelgdama į šiuos faktus, į dabartinę geopolitinę situaciją, išreiškė nepritarimą tokiems sandoriams ir tokiai valstybės įmonių pirkimų politikai, nes tai neatitinka nacionalinių Lietuvos interesų, demotyvuoja skaidriai veikiančias Lietuvos įmones, kurios nutraukė bet kokius ryšius su Rusija ir Baltarusija. „Tai mažina pasitikėjimą valstybės kontroliuojamomis energetikos įmonėmis“, – patikino ji.
