Anot šalies vadovo, nors per Baltijos šalių ar Lenkijos uostus neįmanoma išgabenti tiek grūdų, kiek Ukraina eksportuoja pagrindiniais tranzito maršrutais, gerai išvysčius šį alternatyvų kelią, bendras Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos indėlis galėtų būti reikšmingas.
„Taip, negalime konkuruoti su pagrindiniais Ukrainos grūdų eksporto kanalais, (...) tačiau, mūsų skaičiavimais, atitikus tam tikrus reikalavimus, Ukrainos grūdų tranzitas per Baltijos šalių ir Lenkijos jūrų uostus galėtų sudaryti 10 mln. tonų per metus.
Tai būtų svarbi dalis, svarbi parama“, – trečiadienį Bukarešte, po Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo, Rumunijos sostinėje susirinkusiai žiniasklaidai sakė G. Nausėda.
Vis tik, pažymėjo prezidentas, 12 valstybių jungiančios 3SI susitikime Baltijos šalių koridorius aptartas nebuvo.
„Aptarėme grūdų eksportą ir pagrindinius grūdų eksporto kanalus. Tačiau Baltijos jūros uostų kelias nebuvo aptartas“, – sakė G. Nausėda.
Kartu jis pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys privalo „padaryti viską, kas įmanoma“, ukrainietiški grūdai galėtų laisvai patekti į tarptautines rinkas.
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai (EK) pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto.
Ministrai paragino stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, siūlė išplėtoti žaliąjį tranzito koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
M. Skuodis yra minėjęs, jog ukrainietiški grūdai nėra gabenami per Lietuvą, nes grūdų kaina yra per didelė, o tranzitui užtikrinti esą reikalingos subsidijos.
Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, kariaujanti šalis šiuo metu negali išvežti apie 30 mln. tonų grūdų pertekliaus.
Europos Komisijos duomenimis, nuo pernai gegužės iki šio birželio solidarumo koridoriais Ukraina eksportavo beveik 82 mln., importavo – 29 mln. tonų prekių. Šiais maršrutais išvežta maždaug 41 mln. tonų grūdų, 65 proc. – Dunojaus koridoriumi. Likusi dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu. Daugiausia grūdų iš išplukdoma Dunojumi, per Rumunijos uostus.
Palyginimui, pasinaudojant liepą nutrūkusia Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Kremliaus režimo užpulta valstybė jų išplukdė 32 mln. tonų.
Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetų pirmininkai viešai yra paraginę ne tik svarstyti apie ES subsidijas – kuriomis būtų padengiami dideli prekių atgabenimo iki Lietuvos uosto kaštai – bet ir vykdyti intervencinius pirkimus – siekiant išlaikyti konkurencingas grūdų kainas rinkoje.
