„Mes neprognozuojame, kad kitais metais ekonomika mažės. Kitais metais ekonomika turėtų augti. Tik tiek, kad ji augs vienaženkliais skaičiais, tad vienaženkliais skaičiais augs nominalas ir greičiausiai darbo užmokesčio fondas. Galvojant apie tai, kiek papildomų pajamų valstybė turės paskirstyti, be jokios abejonės, ji vykdys savo įsipareigojimus, kurie yra numatyti įstatyme, kaip reikalauja įstatymas indeksuos pensijas, indeksuos bazines išmokas“, – trečiadienį Delfi televizijai teigė I. Šimonytė.
„Toliau, diskrecinėms priemonėms, mes turėsime kažkokį rezervą lėšų iš to likusio pajamų augimo, kurį tiesiog reikės išmintingai paskirstyti tuo metu, kai pageidavimai bus daugmaž riboti“, – pridūrė ji.
Premjerė priminė, kad jeigu šiais metais būtų prireikę planuoto paramos paketo dėl energetikos kainų šuolio, Lietuvos biudžeto deficitas būtų siekęs 4,5 proc., kas viršytų europines fiskalinės drausmės taisyklėse numatytus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. Visgi, pasak jos, biudžeto deficitas 2023 m. siekia 2,5 proc.
„Lyginant su 4,5 proc., kurie buvo numatyti, dabartinis biudžeto deficitas galbūt yra neblogas. Reikia nepamiršti, kad 2 proc. papildomo deficito punktais buvo įvertintas paramos paketas, kuris buvo planuojamas dėl galimo energetikos kainų šoko. Ačiū Dievui, kad konjunktūra energetikos rinkoje buvo tokia, kad tų pinigų neprireikė, nes pradinis planuotas biudžeto deficitas, be šių priemonių, buvo 2,5 proc. punkto. Tai nėra mažai“, – sakė ji.
