„Turime modernizuoti savo mokesčių sistemą, kad ji taptų sąžininga ir teiktų didesnę pagalbą vidurinei klasei bei vaikus auginančioms šeimoms, taip pat skatintų investicijas. Parlamentui teikiami reformos siūlymai turi būti atidžiai apsvarstyti, įvertinant minėtus aspektus“, – renginio „Vilnius Conference“ metu teigė G. Nausėda.
„Tikiuosi proveržio užtikrinant, kad aukštos pajamos bus apmokestinamos atsižvelgiant į pajamų dydį, o ne jų šaltinį“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad praeitą savaitę posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų, arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
