Peržiūrėdama 2021–2027 m. ES biudžetą, Europos Komisija birželį pasiūlė 50 milijardų eurų dotacijų ir paskolų Ukrainai, kad Kijevas būtų finansuojamas kovojant su Rusijos agresija. Šiemet ES Ukrainai skyrė 18 milijardų eurų lengvatinių paskolų, tačiau jei pirminis 50 milijardų pasiūlymas išliks, Ukraina nuo 2024 iki 2027 metų tegaus tik 12,5 mlrd. kasmet.
„Jei pasiūlytus 50 milijardų padalinsite per ketverius metus – pinigų suma bus gerokai mažesnė nei šiemet. Todėl siūlome apsvarstyti galimybę išlaikyti tokį patį finansavimo lygį, koks buvo 2023 metais“, – „Reuters“ sakė ministrė.
„Jei turėtume tokį patį lygį, koks buvo 2023 m., Ukrainą pasiektų 72 mlrd. eurų“, – pabrėžė ji.
Kartu ministrė pažymėjo, jog persvarstant ES biudžetą taip pat turėtų būti skiriamos papildomos didesnės lėšos kariniam mobilumui – keliams, oro ir jūrų uostams, tiltams ir kitai reikalingai infrastruktūrai, leidžiančiai ginkluotosioms pajėgoms greitai judėti – kadangi šiam tikslui iš pradžių skirtų 1,7 mlrd. eurų nepakanka.
„Matome, kad karinio mobilumo infrastruktūros poreikis didėja. Vien Lietuvai ji viršija milijardą eurų“, – komentavo G. Skaistė.
