Pinigų taškymas baigėsi: restoranai guodžiasi nebesulaukiantys klientų, krinta apyvarta

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per metus sumažėjo 3,6 proc. Gyventojai rečiau lankosi kavinėse ir restoranuose, o ir atėję perka žymiai mažiau nei anksčiau. Kavinių savininkai tikina, kad vieną negandą po kitos pakelti darosi vis sunkiau.

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per metus sumažėjo 3,6 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per metus sumažėjo 3,6 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per metus sumažėjo 3,6 proc.<br>Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per metus sumažėjo 3,6 proc.<br>Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per metus sumažėjo 3,6 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per metus sumažėjo 3,6 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 18, 2023, 7:13 PM, atnaujinta Sep 19, 2023, 2:40 PM

Kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) šių metų liepą sudarė 153 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2023 m. birželiu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,3 proc.

2023 m. liepą, palyginti su 2022 m. liepa, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 3,6 proc.

Nesibaigianti negandų virtinė

Restoranų savininkai pripažįsta: ši vasara buvo tikrai sunki, nebelengva turėti ir vilties, kad situacija galėtų pagerėti.

Restorano „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis portalui lrytas.lt pripažino, kad pavalgyti vasarą atėjo palyginti mažai žmonių.

„Į kavines žmonės ateina rečiau, palieka mažiau pinigų, nuo to kenčia įmonės pajamos, o išlaidos nemažėja“, – sakė Ą.Gaižutis.

„Mažėja ir žmonių skaičius, ir krepšelis. Tai – nesibaigianti negandų virtinė maitinimo verslui“, – antrino jam Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas ir restorano „Gastronomika“ įkūrėjas Liutauras Čeprackas.

Pasak A.Gaižučio, tą lemia trys pagrindinės priežastys: vieni lietuviai bandė taupyti, tad kavinės valgė arba mažiau, arba nevalgė išvis, kiti daug keliavo po svečias šalis, tad ir valgė ne Lietuvoje, o štai į Lietuvą užsienio turistų atvyko mažai.

„Ypač pamažėję užsieniečių turistų. Jie prisibijo važiuoti į Lietuvą, nes laiko ją nelabai saugia šalimi, kadangi esame netoli nuo karo.

O pas lietuvaičius keliavimas – įgimtas. Daug kas šią vasarą atostogavo užsienyje. Keliavimas prasmingas ir dėl to, kad kainų santykis ten ir čia – ne Lietuvos rinkos naudai“, – sakė Ą.Gaižutis.

L.Čeprackas savo ruožtu įsitikinęs, kad dėl turistų nebesilankymo Lietuvoje atsakomybę turi prisiimti ir valdantieji.

„Drastiškai sumažėjęs užsienio turistų Lietuvoje skaičius – tai lemia nesaugumo jausmas. Užsieniečiai galvoja apie karą Ukrainoje, o mes esame kaimynystėje ir manoma, kad pas mus nesaugu. O tai – neprotingos Vyriausybės politikos pasekmė, nes nepaprastosios padėties įvedimas neskatina pas mus atvykti“, – pabrėžė jis.

„Paskutinius metus nėra nieko gero“

L.Čeprackas pabrėžė: apyvarta bene labiausiai mažėjo Vilniuje.

„Tai lėmė du dalykai: per Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną visi žmonės išvažiavo iš miesto, o dar vyko ir NATO viršūnių susitikimas, kada visi žmonės irgi išvažiavo“, – aiškino L.Čeprackas.

Mažiau piliečių užsuko ir į pajūryje esančias kavines.

„Viena to priežasčių – pakilusios palūkanų normos. Žmonės per pandemiją Palangoje prisipirko dviejų kambarių butų, kotedžų. Drastiškai pakilus palūkanų normoms, žmonės ėmė taupyti ir patys gamintis valgyti – jei pasižiūrėtume į Palangos prekybos centrų pardavimus, pamatytume, kad skaičiai visai džiuginantys. Žmonės veržiasi diržus“, – įsitikinęs Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas.

Viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris portalui lrytas.lt jau buvo sakęs, kad pastebėjo, jog restorane lietuviai linkę kiek pataupyti – dažniau renkasi pigesnius patiekalus ir gėrimus, ko anksčiau nebūdavo.

„Skaičiai nėra drastiški, kelių procentų ribose, bet pokytis pastebėtas. Pastaruosius penkerius metus matėme beprotišką vartojimo tempą, žmonių užmojai buvo dideli, bet tai vieną dieną turėjo baigtis, pinigų taškymas turėjo sustoti. Mes to tikėjomės ir tai dabar matome – žmonės elgiasi racionaliau, daugiau skaičiuoja, apsvarsto įvairesnius variantus, ieško pigesnio“, – pasakojo K.Šliogeris.

Patiekalų kainų jis drastiškai nedidino, tikino, kad jos pakilo galbūt apie 5–10 proc. dėl brangusių maisto produktų bei kylančių atlyginimų. Anot pašnekovo, atvykusieji restorano meniu galėjo išvysti apie euru padidėjusias patiekalų kainas.

L.Čeprackas pabrėžė, kad kol kas, palyginti su pernai, Lietuvos restoranuose apyvarta krito tik 3,6 proc., tai – nėra dideli skaičiai ir kol kas restoranai išsilaikyti gali, tačiau jei mažėjimo tendencijos tęsis, lauks rimti nemalonumai.

„Jei mes ir toliau matysime smukimo tendencijas, tai bus labai aiškus signalas, kad prasideda stagnacija, o mes keliaujame velniai žino kur. Paskutinius trejus metus esame nusiteikę nelabai optimistiškai dėl pandemijos, karo, energetinių išteklių kainų kilimo, milžiniškos infliacijos, atlyginimų kilimo, žmonių nenoro leisti pinigų, palūkanų normų kilimo.

Visa tai – neigiami veiksniai, kurie tikrai nieko gero mums nežada. Dabar ant nosies kaba noras grąžinti buvusį 21 proc. PVM. Kaip mes galime džiaugtis, jei vartojimas mažėja, o mokesčiai didėja? Paskutinius trejus metus nėra nieko gero“, – nusivylė L.Čeprackas.

Ą.Gaižutis kalbėjo panašiai. Jis tikino, kad per daugybę verslo metų teko išgyventi ne vieną problemą, visgi tą daryti darosi vis sunkiau.

„Vykdome veiklą daugiau nei 30 metų, per tą laiką matėme labai daug visko. Kiekvieną kartą nuo bet kokios problemos storėja oda, bet ji irgi ne begalinė. Tačiau manau, kad situacija turėtų greitu laiku keistis. Kas belieka, jei ne viltis?“ – šyptelėjo pašnekovas.

Tačiau, rodosi, sunkumų kilo ne visiems restoranams. Kaip teigė restoranų grupės „Fortas“ marketingo vadovas Kęstutis Markevičius, lankytojų sulaukta kiek daugiau nei pernai.

„Restoranų vasaros mėnesių apyvartos buvo apie 15 proc. didesnės nei pernai. Padėjo tinkamas pasiruošimas vasarai, išvystytos lauko kavinės, kai kuriuose restoranuose kiek optimizuotas meniu ir gamyba, dėmesys kokybei ir komunikacijai, suvaldėme kainodarą, minimaliai koregavome kai kurias kainas, bet iš emės kainų nekėlėme.

Visa tai padėjo išlaikyti svečius, taip pat pritraukti naujų. Šiais metais sulaukėme ir didesnio užsienio svečių skaičiaus. Į ateitį žvelgiame atsargiai optimistiškai. Atidžiai stebime planuotą rudeninį šiokį tokį rinkos nervingumą ir toliau planuojame atsargią plėtrą“, – sakė K.Markevičius.

„Čia – mistika“

Maitinimo įstaigų apyvartos kritimas vienus ekonomistus nustebino, tačiau kiti sako: neįvyko nieko netikėto.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tokį smukimą pavadino mistišku.

„Pirmą kartą po labai ilgos pauzės liepos mėnesį restoranų apyvarta nukrito. Čia – mistika. Gali būti kelios priežastys. Sakyčiau, didžiausia priežastis – ta, kad žmonės pradėjo mažiau pinigų leisti kavinėse ir restoranuose, tai irgi požymis, kad vidaus rinka šlubuoja.

Galbūt iš dalies lemia ir vasaros kelionių bei turizmo sezonas, nes žmonės šią vasarą tikrai nemažai laiko bei pinigų skyrė kelionėms užsienyje, gal tai irgi galėjo paveikti restoranų ir kavinių veiklą“, – svarstė A.Izgorodinas.

Tuo tarpu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino: tokio kritimo ir reikėjo tikėtis.

„Mes matėme šį sektorių labai atsigavusį po pandemijos, kada gyventojai norėjo mėgautis maitinimo įstaigose, baruose. Dabartinės tendencijos – šiek tiek mažėjanti prekyba restoranuose ir baruose. Tai rodo sumažėjusią gyventojų perkamąją galią, nes kainos padidėjo daugiau nei gyventojų atlyginimai.

Taip pat dalis gyventojų jaučia ir aukštesnių palūkanų neigiamą įtaką, galbūt baiminasi tolimesnių ekonominių tendencijų, todėl atideda ar atsisako ne pirmo būtinumo paslaugų, taip pat ir dažnesnio lankymosi restoranuose“, – priežastis vardijo ekonomistas.

Pasak jo, mažėjo ne tik kavinių ir restoranų pardavimai, bet ir kitų ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų.

„Tai nėra netikėta. Žiūrėdami į kitus mažmeninės prekybos komponentus, matome tą patį – ne pirmo būtinumo prekių prekyba nukritusi. Kai gyventojų perkamoji galia sumažėjusi, o nerimas dėl ateities padidėjęs, tuomet ir matome mažesnę paklausą ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Nors „Sodra“ ir paskelbė, kad nuo birželio gyventojų atlyginimų augimas viršijo infliacijos augimą, anot N.Mačiulio, tai nekeičia fakto, kad gyventojai yra praradę perkamąją galią.

„Nuo praėjusių metų pradžios maitinimo paslaugų kainos padidėjo daugiau nei atlyginimai, dėl to vidutines pajamas gaunančiam žmogui sunkiau lankytis restorane tokiu pačiu dažniu, kaip anksčiau.

Bendra tendencija tokia, kad maitinimo, laisvalaikio paslaugos per pastaruosius metus labai pabrangusios ir sunkiau įperkamos, tai ir atsispindi mažesniame vartojime“, – pabrėžė pašnekovas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.