Kalbėdamas Seime antradienį ministras akcentavo, jog šiuo metu jūros vėjo jėgainių konkursai nevyksta sklandžiai ir didžiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Rengiamės antrajam parkui (antrojo parko konkursui – ELTA). Antrasis parkas turės dvigubą sistemą. Jeigu dalyviai neprašys valstybės paramos, tada jie dalyvaus aukcione (siūlydami – ELTA) kiek jie gali primokėti.
Mes turime tokią pakankamai lanksčią schemą ir esant būtent šiai situacijai, turbūt, galime tikėtis, kad šis aukcionas įvyks sėkmingai“, – sakė D. Kreivys.
Antrojo parko konkursas bus paskelbtas Europos Komisijai patvirtinus paramos schemą. Ji numato, kad prie parko plėtros valstybė galėtų prisidėti savo lėšomis. D. Kreivys yra minėjęs, jog aukcionas turėtų būti paskelbtas iki metų pabaigos.
Tuo tarpu teisę statyti 700 MW galios vėjo jėgaines Baltijos jūroje pasibaigus pirmajam konkursui įgijo „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables“, kuri kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“ pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį. Parkas bus plėtojamas be valstybės paramos, pirmiausia patikrinus, ar „Ocean Winds“ atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
D. Kreivys priminė, jog iš viso projektas sugeneruos 620 mln. eurų grąžą, nes „Ignitis“ su partneriu savomis lėšomis statys elektros kabelį, pastotes.
Savo pristatyme jis pabrėžė, esą „pasikeitus ekonominei aplinkai, nebe projektai renkasi vystytojus, o vystytojai projektus“.
D. Kreivio teigimu, du iš neseniai JAV Teksaso valstijoje vykusių jūrinio vėjo jėgainių konkursų nesulaukė dalyvių, o trečiame laimėjusi vokiečių „RWE“ pasiūlė 5,25 mln. eurų vystymo mokestį (neįskaitant kabelio vertės). Dar vienas konkursas neįvyko ir Jungtinėje Karalystėje.
„Pirmas parkas tikrai buvo sėkmė, ypač matant, kokie aukcionai vyko po mūsų Europoje ir JAV“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad paaiškėjus pirmojo konkurso rezultatams viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas.
„Verslo žinios“ tuomet rašė, kad aukciono rezultatai vargiai gali lygiuotis su gerokai sėkmingesniais aukcionais, o nemaža dalis privataus verslo ją vengia viešai komentuoti, baiminantis sulaukti ministerijos, Lietuvos valstybinių įmonių vadovų atkirčio. Rinkos dalyviai taip pat kalbėjo apie padarytą reputacinę žalą ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.
ELTA taip pat anksčiau rašė, kad Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, dalyvauti antrajame konkurse atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“. Rugpjūtį planus vystyti jėgaines prie Palangos krantų atšaukė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“.
2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.
