„Kas mūsų neužmuša – išmoko teisingiau gyventi, arba atsakymas optimistams“, – feisbuke rašo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot jo, pastaruoju metu jau sunku nuspręsti, kas Lietuvos piliečius gąsdina labiau – Europos Centrinio Banko (ECB) keliamos palūkanos ar infliacija. Be to, V.Janulevičiaus nuomone, aukštos palūkanos Lietuvoje nuo infliacijos negelbėja, o šalia jos tik užkrauna visiems dar papildomą naštą.
Jis neneigia, kad pastaruoju metu infliacija mažėjo, bet „netrukus šis medaus mėnuo su infliacija gali baigtis, kartu su nuo pavasario nuosekliai pigusiais energetikos kaštais“.
„Tada kiekvienas iš mūsų – ir piliečiai, ir verslas – kovos su abiem slibinais iškart – ir su brangstančiais pinigais, ir su infliacija. Tokia dviguba nuodų dozė.
Ir net energetinių namų darbų rezultatai džiugina tik šiek tiek, nes nemenka jų dalis vis dėlto skendo biurokratinėse ir politinėse pinklėse“, – rašė LPK prezidentas.
Tad ko mums laukti artimiausiu metu? Kaip teigė V.Janulevičius, ECB sustoti neketina, elektros kainos taip pat spėjo šoktelėti.
„Ir kažkaip po pernykščio šoko sunku patikėti „Igničio“ vadovo raminimais, kad tai laikina“, – paminėjo jis.
Dėl sumažintos naftos gavybos ėmė brangti ir ši žaliava. „Brent“ rūšies naftos kainos jau viršijo 95 dolerius už barelį, o per pastaruosius 3 men. pabrango net 25 proc.
O apribota naftos paklausa tiesiogiai veikia ir dyzelino, kuriam pagaminti reikalinga nafta, kainas. Be to, dyzelinas yra ir vienas pagrindinių pramonės bei žemės ūkio išteklių, tad šių sektorių laukiamas atsigavimas, kuris anksčiau ar vėliau ateis, taip pat gali išpūsti dyzelino kainas.
V.Janulevičius prognozuoja, kad iki metų pabaigos naftos kaina pasieks 100 dolerių už barelį ribą. Tačiau jau ir Kinijoje stebimi šiokie tokie pramonės atsigavimo ženklai. Įprastai ekonomikos augimo ženklais yra džiaugiamasi, tačiau šįkart vis dar turime aukštą infliaciją, tad atsigavimas tokiu metu gali apsunkinti infliacijos suvaldymą.
„Brangs degalai – brangs logistika, brangs maisto produktai (ir derlius šiais metais ne kažin koks). Tad infliacija, kur buvus, kur nebuvus, mus, tikėtina, lydės dar kurį (gana reikšmingą) laiką“, – pareiškė jis.
Prognozuojama, kad kitais metais Europos Sąjungoje infliacija vis dar didesnė nei 2 proc. Ji gali siekti 3 proc., bet tik tuo atveju, jei pasaulio tiekimo grandinėse neįvyks nenumatytų įvykių ir sukrėtimų.
„Sakoma, nelaimės po vieną nevaikšto. Išgyvenome pandemiją, gyvename karo Europoje metu, tad norisi paklausti, o kas dar?..
Ir reikia susitaikyti, kad palūkanos liks aukštos visus ateinančius metus. Mes dar nežinome, ar jau pasiektas jų pikas (gal jos dar bus didinamos, jei infliaciją vėl „kaitintų“ naftos, maisto kainų kilimas ar kiti veiksniai), bet numanome, kad palūkanų normos iki kitų metų pabaigos nebus mažesnės nei 3 proc., t. y. jos mažės lėtesniu tempu nei kilo.
Tai grįžti norėtųsi prie seno patarimo – jei negalime padėti, pasistenkime nekenkti. O, bet, tačiau, gal galime kaip nors padėti priimti teisingus sprendimus tiems, kurių rankose visi svertai?“ – kėlė klausimą V.Janulevičius.
