Anot agentūros analitikų, biokuro ir šilumos kainos turėtų atitikti ilgametes tendencijas.
„Tiek pagal mūsų, tiek pagal VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos – ELTA) prognozes, šildymo kainos turėtų būti apie 20 proc. mažesnės, nei praėjusiais metais. Pagal mūsų prognozes, jos turėtų siekti nuo 6–8 ct/kWh. Pagal VERT prognozes, – 7,44 ct/kWh. Labai panašūs skaičiai“, – žurnalistams penktadienį teigė LEA laikinoji direktorė Agnė Bagočiutė.
„Nematome kažkokių išskirtinių sąlygų, kad drastiškai mažėtų ar drastiškai didėtų kaina. Ir kaip visada šildymo sezono pabaigoje, palyginome situaciją su kaimynais. Tendencijos išlieka tos pačios. Lietuvoje penkių didžiųjų miestų vidurkis yra mažiausias tarp Baltijos šalių. Ir taip pat lyginant sostines, nors ir nedaug, bet Vilnius yra pigesnis nei Talinas, o brangiausia yra Ryga“, – teigė LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis.
LEA duomenimis, šį rugsėjį šilumos kainos vidurkis 5 Lietuvos didmiesčiuose siekia 6,2 ct/kWh: 6,51 ct/kWh – Vilniuje, 5,3 ct/kWh – Kaune, 5,96 ct/kWh – Klaipėdoje, 5,98 ct/kWh – Šiauliuose, 7 ct/kWh – Panevėžyje.
Agentūros vertinimu, šį rugsėjį šilumos kainos brango apie 7 proc., o tai esą atitinka ilgametes tendencijas. Šilumos kainų dinamiką Lietuvoje labiausiai lemia daugiausiai jos gamyboje naudojamas biokuras.
LEA skaičiuoja, kad iš biokuro pagaminama 75 proc. visos šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos, o pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei ši dalis išaugs iki 80 proc.
Biokuro kainos, teigia A. Budraitis, 2023 m. vasarą laikėsi gerokai žemesnės nei analogišku laikotarpiu 2022 m., žaliava nuosekliai pigo visą vasarą, o rugpjūčio pabaigoje pasiekė mažiausią kainą šiemet (19,31 Eur/MWh). Tuo metu rugsėjo pabaigoje, LEA teigimu, biokuro kaina kilo 4,3 proc. ir siekia 19,68 Eur/MWh. Toks didėjimas esą atitinka istorines tendencijas.
„Stebime, kad 2023 m. vasarą biokuras nuosekliai pigo, rugpjūtį fiksuota žemiausia biokuro kaina“, – sakė A. Budraitis.
„Kainos vidurkis formuojasi apie 28 Eur/MWh. Tai 21 proc. mažiau nei pernai“, – kalbėjo jis.
LEA ekspertų teigimu, 2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuva biokuro neimportavo, jį keitė vietinė žaliava. 19 proc. biokuro pasiūlos sudarė kirtimų liekanos, po 37 proc. – medienos pramonės liekanos bei laukų ir apsauginių zonų valymo mediena. 7 proc. biokuro sudarė malkinė mediena.
Šilumos gamyboje triskart išaugo miško kirtimo atliekų (SM3 kategorijos) biokuro.
„Rezultatas – ženkliai nukritusios biokuro kainos. Dėl išaugintos pasiūlos biokuro kainos vidurkis šį sezoną 30 proc. mažesnis“, – teigia agentūra.
LEA taip pat konstatuoja, kad ketvirtajam metų ketvirčiui susitarta dėl 56 proc. šilumos gamybai reikalingo biokuro kiekio. Toks pasiruošimo lygis esą atitinka ilgametes tendencijas.
Istoriškai, žaliavos importas sudarė 23 proc. viso suvartojimo, daugiausia – iš Baltarusijos. Biokuro importas iš Baltarusijos buvo uždraustas 2022 m. kovą, reaguojant į Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą. Galutinai baltarusiško biokuro medienos tiekimas sustojo pernai birželį.
