Taip pat sumažėjo viešbučių rizikingumas. Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 8 proc. viešbučių, aukštą rizika vėluoti atsiskaityti turi 18 proc. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) atkreipia dėmesį, kad turistų srautai yra mažesni nei tikėtasi – tai stabdo spartesnį augimą ir investicijas.
„Viešbučių sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių dėl pandeminių ribojimų, tačiau pernai gautos šio sektoriaus pajamos jau viršijo ikipandeminius rodiklius. Gerų rezultatų pandemijos metu davė vyriausybės taikoma parama viešbučiams, suteikusi galimybę išlaikyti verslą sunkiausiu laikotarpiu ir dabar jį auginti“, – sakė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 246 įmonės, turinčios viešbučių paslaugų teikėjų pažymėjimą. Jose sukurta daugiau kaip 9 tūkst. darbo vietų. Nepaisant to, kad 2020 m. prasidėjusi pandemija sunkiai kirto viešbučių sektoriui, jų skaičius pastaruosius 5 metus augo: nuo 234 viešbučių 2019 m. iki 246 viešbučių šiuo metu.
Viešbučių verslas išsiskiria veiklos ilgaamžiškumu – pavyzdžiui, vidutinė viešbučių veiklos trukmė viršija 20 m., kai vidutinė visų Lietuvos bendrovių veiklos trukmė siekia 13 m.
„Creditinfo Lietuva“ analizėje pastebima, kad ištikus pandemijai viešbučių verslas patyrė reikšmingą nuosmukį. Smarkiai sumažėjus įvažiuojamojo ir vidinio turizmo srautams bei ribojant renginių organizavimą, 2020 m. viešbučių pajamos smuko 40 proc. iki 216,2 mln. eurų, palyginti su 355,6 mln. eurų 2019 m. Vėliau, švelnėjant ribojimams, viešbučiai 2021 m. bendrai gavo 258,2 mln. eurų pajamų – šis rodiklis sudaro 73 proc. pajamų, gautų 2019 m. Iki pandemijos turėtas pajamas viešbučiai atgavo tik 2022 m., kai augo 50,5 proc. iki 388,6 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais.
Pagerėjus finansinei situacijai, keletą kartų krito viešbučių rizikingumas. Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 8 proc. viešbučių, kai š. m. pradžioje tokių buvo 14 proc., o 2022 m. pradžioje – 35 proc.
Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms šiuo metu priskiriama 18 proc. viešbučių. Šių metų pradžioje jų buvo 22 proc., o praėjusių metų sausį – 46 proc.
Šiuo metu viešbučių rizikingumas beveik nesiskiria nuo visų verslo sektorių rizikingumo vidurkio: dabar Lietuvoje 9 proc. įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, 16 proc. turi aukštą ir aukščiausią vėlavimo atsiskaityti riziką.
Nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 96 viešbučiai. Šiemet bankroto procedūra inicijuota 2 viešbučiams. Daugiausia bankrotų buvo užfiksuota 2014 m. (12), 2009 m. (9), taip pat 2011 ir 2016 metais – po 8. Pandeminiais 2020 m. nemokūs buvo pripažinti 4, 2021 m. – 3, 2022 m. – 6 viešbučiai.
