Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Gintauto Palucko, SADM „nuosekliai žlugdo jaunų šeimų galimybes gauti valstybės paramą būstui“.
„Nors būsto kainos muša visus rekordus, SADM elgiasi taip, tarsi jaunoms šeimoms paramos išvis nereikėtų. Jau šių metų biudžete Vyriausybė sugebėjo keturis kartus sumažinti paramą būstą perkančioms šeimoms. Dalį ilgai eilėje stovėjusių šeimų šis sprendimas tiesiog paliko ant ledo. Negana to, SADM dar nori ir pačią teikimo tvarką sugriežtinti.
Taigi bus mažiau pinigų apskritai, o griežtos teikimo sąlygos užtikrins, kad ratas šeimų, galinčių pasinaudoti parama, nenumaldomai siaurės. Nebeaišku, ar SADM strategija yra padėti šeimoms įsigyti būstą, ar tyčia sukurti naujas kliūtis“, – komentuoja G. Paluckas.
Politikas laikosi nuomonės, kad SADM siūlymai „diskriminuotų didžiąją daugumą miestuose ir šalia jų gyvenančių, jaunų šeimų.
„Sunku suprasti, kodėl SADM nusprendė išskirti mieste gyvenančias šeimas. Juk natūralu, kad šeimos nori įsikurti ten, kur randa darbą. Ar didmiesčiuose gyvenančios šeimos susiduria su mažesniais finansiniais sunkumais? Veikiau susiduria su didesniais.
Jeigu teikdami paramą būstui mes ignoruojame visus gyvenančius didmiesčiuose ir šalia jų, mes tiesiog ignoruojame didžiąją Lietuvos šeimų dalį. Kaip galima tokią sistemą laikyti valstybės parama būstui, jeigu didžioji dalis valstybėje gyvenančių šeimų jos negali gauti?“ – klausia G. Paluckas.
R. Budbergytė: sprendimas nustatyti maksimalią turto kainą gali sudaryti sąlygas manipuliacijoms
Pasak Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės, ribodama paramos gavėjų ratą SADM turėtų nustatyti ne turto vertės „lubas“, o teikiamos paramos „lubas“.
„Sprendimas nustatyti maksimalią turto kainą gali sudaryti sąlygas manipuliacijoms, – galbūt šeimos tiesiog mokės didesnę sumą grynais pinigais, nes dalį kainos bus bandoma nuslėpti. Juk kainų „lubas“ nustato rinka, o ne SADM, tad riboti reikėtų ne būsto vertę, o valstybės paramos dydį. Įsivaizduokite, jei šeima išsirenka būstą, bet būsto kaina šiek tiek viršija ministerijos sufantazuotas „lubas“.
Nors ir skamba absurdiškai, bet tokiu atveju šeima jau nebegalėtų gauti paramos. Jeigu jau norime nustatyti „lubas“, reikia elgtis racionaliai ir nustatyti maksimalią paramos ribą, prie kurios šeimos galės prisidurti pagal išgales“, – komentuoja R. Budbergytė.
SADM bandymą pristatyti paramos teikimo tvarkos griežtinimą kaip pozityvų pokytį R. Budbergytė vadina „nesąžiningu ir amoraliu.“
„SADM viceministras yra sakęs kad, minėti sugriežtinimai iš tikrųjų yra visai ne sugriežtinimai, o paskatos. Tokiu būdu viceministras tiesiog meluoja žmonėms į akis.
Juk SADM sumažina paramai būstui skirtų lėšų dydį, įveda geografinius bei turto vertės apribojimus, o tada bando gyventojus įtikinti, jog šie sprendimai kažkaip prisideda prie paramos plėtimo, o ne siaurinimo. Ar jie galvoja, kad žmonės nebesugeba atskirti juodo nuo balto? Tokia SADM vadovybės laikysena, mano nuomone, yra tiesiog amorali ir nesąžininga“, – pranešime žiniasklaidai sako R. Budbergytė.
Kaip pastebi LSDP komunikacijos skyrius, SADM parengtomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisomis siūloma neberemti tų šeimų, kurios butus įsigytų aplink didmiesčius. SADM parama būtų teikiama, jeigu būstas būtų ne metropolinio centro, jį supančios (žiedinės) savivaldybės teritorijoje ir ne kurorte.
