„Juostos ir kelio“ iniciatyva yra pagrindinis Xi siekio didinti Kinijos įtaką užsienyje ramstis. Pekinas teigia, kad šiuo metu visame pasaulyje yra sudaręs kontraktų už daugiau kaip du trilijonų dolerių.
Šalininkai iniciatyvą giria už tai, kad ji esą atneša išteklių ir užtikrina ekonomikos augimą Globaliuose Pietuose, kritikai – peikia dėl to, kad skurdžioms šalims užkraunamos milžiniškos skolos.
Xi trečiadienį paskelbė, kad pagrindiniai „Juostos ir kelio“ skolintojai – Kinijos plėtros bankas ir Eksporto ir importo bankas – dabar papildomai pasiūlys 100 mlrd. dolerių paskolų.
Šią savaitę vykstantis forumas, kuriame dalyvauja 130 šalių atstovai, yra trečiasis didelis tokio pobūdžio aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį Pekinas surengė nuo 2013 metų, kai buvo pradėta įgyvendinti „Juostos ir kelio“ iniciatyva.
Kritikai jau seniai atkreipė dėmesį į neskaidrią Kinijos bendrovių įgyvendinamų iniciatyvos projektų kainodarą, o tokios šalys kaip Malaizija ir Mianmaras dėl įsipareigojimų derasi iš naujo, siekdamos sumažinti sąnaudas.
Pekinas pastaraisiais metais buvo priverstas iniciatyvoje dalyvaujančioms šalims suteikti milijardus dolerių gelbėjimo paskolų, kad šios šalys galėtų pratęsti paskolų terminus ir išliktų mokios, teigiama Pasaulio banko ir kitų institucijų šiemet parengtoje bendroje ataskaitoje.
O Kinija šį mėnesį pareiškė, kad „Juostos ir kelio“ dalyviai Kinijos eksporto ir importo bankui skolingi daugiau kaip 300 mlrd. dolerių.
Iniciatyva taip pat sulaukė pastabų dėl didžiulio anglies dvideginio pėdsako ir aplinkos būklės blogėjimo, kurį sukelia didžiuliai infrastruktūros projektai.
Dėl megauostų, vamzdynų, geležinkelių ir greitkelių plėtros Paryžiaus klimato tikslai gali tapti nepasiekiami, 2019 metais perspėjo Kinijos, JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai.
