Tikslas labai paprastas – sumažinti automobilių skaičių gatvėse ir
užtikrinti greitesnį bei patogesnį susisiekimą viešuoju transportu,
tačiau jį pasiekti nėra lengva net turint pakankamai išteklių.
Nors Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus
vedėjas M.Matusevičius pateikė galimų pavyzdžių – tai galėtų būti
greitieji autobusai arba tramvajai – šis sąrašas nėra galutinis.
Galbūt ekspertai turi dar geresnių idėjų.
Kai kultinis Vilniaus meras A.Zuokas prieš du dešimtmečius prabilo apie
planus Vilniuje nutiesti greitojo tramvajaus liniją, oponentai tik
šaipėsi iš jo sumanymo. Jeigu tuomečio sostinės mero pasiūlymas būtų
sulaukęs palaikymo, Vilniaus gyventojai dabar jau turbūt galėtų pajusti
šios transporto rūšies privalumus ir kiekvieną darbo dieną nestypsotų
spūstyse.
Dabar tokie pasiūlymai atrodo visiškai tikroviški, tik projekto kaina
būtų kelis kartus didesnė.
Kaunui imtis tokio projekto prieš du dešimtmečius nebuvo poreikio, o
pirmasis viešai apie galimybę nutiesti tramvajaus liniją užsiminė miesto
meras V.Matijošaitis, kai 2019 metais su kitais oponentais dalyvavo
rinkimų debatuose, o vienas aptariamų klausimų buvo viešasis
transportas. Idėjai pritarė ir kitas kandidatas į Kauno mero postą –
A.Navakauskas.
Įžvalgiausia tąkart pasirodė J.Šiugždinienė, kuri siūlė pirmiausia
sujungti Kauno miesto ir rajono transporto sistemą, įdiegti greituosius
maršrutus tarp svarbiausių miesto rajonų, taip pat įvertinti galimybes
įsigyti elektrobusų.
Nors ir V.Matijošaičio rankomis, dauguma jos pasiūlymų jau įvykdyti, o
Kaunas gali pasigirti vienu naujausių ir ekologiškiausių autobusų parkų
visoje šalyje.
Debatų metu išskirtiniu pasiūlymu tąkart sužibėjo teisininkas
G.Černiauskas, kuris pasiūlė pagalvoti apie susisiekimą oru gondolomis.
Toks pasiūlymas gali atrodyti visiškai netikroviškas, tačiau kai kam ir
Vilniaus mero A.Zuoko svarstymai apie tramvajų anksčiau atrodė juokingi,
o dabar ekspertai jau rimtais veidais siūlo pagalvoti net apie metro,
kurio stotis būtų galima pritaikyti ir priedangoms.
Mat paprastų sprendimų pasiekti keliamus tikslus tiesiog nėra.
Greitieji autobusai Kaune kursuoja ir dabar, tačiau lemiamos įtakos
miesto transporto efektyvumui jie neturi.
Situacija pasikeistų, jeigu jiems būtų skirtos atskiros eismo juostos,
tačiau miesto centre jų įrengti nėra jokių galimybių, nes kitos
transporto priemonės visiškai uždustų spūstyse.
Galima išvis uždrausti automobilių judėjimą miesto centre, tačiau net
tokios drastiškos priemonės visiškai neapsaugos nuo taršos, nes būtina
užtikrinti privažiavimą prekių ir paslaugų tiekėjams, specialiųjų
tarnybų darbuotojams. Gyventojai būtų smarkiai suerzinti, o rezultatas
– apgailėtinas.
Tramvajus galėtų tapti viena realiausių galimybių žengti į visiškai
naują viešojo transporto erą, o Kaune tam yra net visai neblogos
sąlygos.
Viena linija galėtų tęstis nuo oro uosto Karmėlavoje (Kauno r.) visu
Savanorių prospektu iki sankirtos su Laisvės alėja, kita – nuo
Vilijampolės Taikos prospektu iki sankirtos su Ateities plentu.
Kelerius metus šios transporto arterijos pavirstų apkasais ir smarkiai
apsunkintų automobilių judėjimą, tačiau užbaigus darbus kelis
dešimtmečius būtų ramu.
