Anot jos, jei Vilnius nesilaikys Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės reikalavimų, centrinė Bendrijos vykdomosios valdžios institucija nurodys, kokias išlaidas mažinti bei iš kokių šaltinių gauti papildomų pajamų.
„Komisija iškeltų tam tikrą perteklinio deficito procedūrą, tokiu atveju mums pasakytų, kokias pajamų priemones turime įsivesti, kokias išlaidas turime mažinti. Man atrodo, tokio diktato iš viršaus niekas iš mūsų nenori“, – pirmadienį LRT televizijai sakė G. Skaistė.
Seime svarstomame kitų metų biudžeto projekte Vyriausybė numatė 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą – itin arti nuo 2024 m. į Bendriją grįžtančių fiskalinės drausmės taisyklių – vadinamųjų Mastrichto kriterijų. Pagal juos, valstybių biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc., o skola – 60 proc. nuo BVP.
„Patys norime nuspręsti, kur savo pinigus norime panaudoti, Vyriausybė, man atrodo, yra pasiūliusi tam tikrą tvarų modelį“, – akcentavo ministrė.
Tuo metu parlamentarams ir kitiems suinteresuotiems asmenims pradėjus siūlyti, kam kitąmet skirti papildomą finansavimą, ji darkart akcentavo, kad kiekvieno pasiūlymo autoriai kartu privalo „vietoje vienų išlaidų pasiūlyti kitas išlaidas“.
„Valstybės biudžeto galimybės yra ribotos, šiais metais jos yra apribotos fiskaline drausme, kuri grįžta į Europą. Mūsų pasiūlytas biudžeto deficitas yra ties ta riba, kuri dar maksimaliai leistina. Tai papildomos naujos iniciatyvos turėtų ateiti kitų iniciatyvų sąskaita“, – kalbėjo G. Skaistė.
2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys beveik 40 proc.
Pirmasis biudžeto svarstymas plenarinėje parlamento posėdžių salėje suplanuotas lapkričio 14 d., antrasis – lapkričio 23 d., priėmimas – gruodžio 5 d.
