Legalų darbą skatinantiems Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Kaip pastebima, SADM pranešime, šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žmonių, kurie turi skolų. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų. Iš jų beveik 7 iš 10 nedirba arba dirba nelegaliai.
SADM kartu su programa „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas parodė, kad esamas skolų išskaitų iš atlyginimo dydis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl skolininkai vengia grįžti į darbo rinką. Anksčiau atliktos apklausos metu 75 proc. skolininkų atsakė, kad dėl didelių išskaitų iš atlyginimo jiems neapsimoka dirbti legaliai, nes po išskaitų liekanti pajamų suma nėra pakankama pragyvenimui.
Vyriausybė pritarė siūlymui mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal gaunamas pajamas: uždirbantiems iki 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo dydžio (vietoj dabar esančių 20 arba 30 proc.); uždirbantiems tarp 1 MMA ir 2 MMA – 30 proc. (suformuota papildoma pakopa); uždirbantiems daugiau nei 2 MMA – 50 proc. (nesikeičia).
Tikimasi, kad pakeitimai nedirbantiems skolininkams bus paskata pradėti dirbti ir grąžinti skolas. Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims.
Pabrėžiama, kad iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liktų nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
Siekiant paskatinti nedirbančius skolininkus grįžti į darbo rinką, numatyta galimybė pasinaudoti iki 12 mėn. „skolų atostogomis“ per 5 metus. „Skolų atostogas“ būtų galima pasiimti ne daugiau kaip per 2 kartus.
Baudos už nelegalų darbą juridiniams asmenims būtų skiriamos atsižvelgiant į to juridinio asmens bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais metais tokia tvarka: nuo 2 iki 3 proc. juridinio asmens bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, bet ne mažesnė negu 3 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 500 tūkst. eurų.
Jau baustam juridiniam asmeniui už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, būtų skiriama bauda nuo 4 iki 6 proc. darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, bet ne mažesnė negu 6 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 1 mln. eurų.
Būtų taikoma išimtis, jei darbdavys įdarbins ir išmokės nelegaliai dirbusiam asmeniui ne mažiau kaip 3 MMA darbo užmokestį, bauda bus minimali – 3 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Bedarbio statusas nebus naikinamas nelegaliai dirbusiam asmeniui, kuris pats praneš apie savo nelegalaus darbo faktą kontroliuojančios institucijoms ir su jomis bendradarbiaus.
Be to, Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje viešins darbdavius, pažeidusius darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktus. Tokiu būdu bus vykdoma šių pažeidimų prevencija bei apie rizikingą darbovietę informuojami darbuotojai ir siekiantys įsidarbinti asmenys. Tikimasi, kad toks viešinimas darys teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam bei skaidriam verslui ir jo plėtrai, renkantis verslo partnerius, rangovus, subrangovus, padės pritraukti daugiau investuotojų.
ES valstybių narių, turinčių vadinamuosius „juoduosius sąrašus“, vertinimas rodo, kad tokia viešinimo priemonė yra veiksminga ir proporcinga užtikrinant pažeidimų prevenciją, skatinant sąžiningą konkurenciją, skaidrumą ir gerą darbdavių reputaciją.
Pakeitimais skolininkui būtų suteikiama galimybė neprarasti itin mažos vertės paskutinio būsto. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, virš 4 tūkst. eurų skolos neišieškojus per 18 mėnesių, skola gali būti išieškoma iš skolininko paskutinio būsto.
Siūloma sumą indeksuoti ir padidinti iki daugiau nei 9 tūkst. eurų (10 MMA). Be to siūloma dvigubai, nuo 18 iki 36 mėnesių, prailginti papildomą apsaugą – terminą per kurį skolininkas, įrodęs, kad susimokės, paskutinio būsto neprarastų.
Skaičiuojama, jei pradėtų dirbti bent 1 proc. skolininkų (2 tūkst. asmenų) už 1 MMA, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet. Tačiau netiesioginė nauda būtų daug didesnė – sumažėtų socialinė parama, didėtų darbu sukuriama nauda. Daugiau dirbančių skolininkų galėtų būti naudinga ir kreditoriams – būtų didesnė bendra grąžinama skolų suma.
