„Pagal RRF reglamentą, norinti keisti jau esamus rodiklius, jų turi būti neįmanoma pasiekti. Ir tas neįmanomumas turi atsirasti dėl objektyvių priežasčių. EK vertinimu, šiandien tos RRF sąlygos nėra įvykdytos ir dėl to Lietuvai buvo pateikta preliminari Komisijos nuomonė, į kurią Lietuvą galės per mėnesį atsakyti“, – žurnalistams sakė M.Vaščega.
„Kol kas nematome, kad būtų įvykdytos RRF sąlygos, leidžiančios kažkaip atidėti RRF rodiklių įgyvendinimą“, – teigė EK atstovas Lietuvoje.
EK antradienį, spalio 24 d., teigiamai įvertino iš dalies pakeistą RRF Lietuvos dalį, įskaitant skyrių „REPowerEU“, tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos kol kas neatsižvelgta. Laikydamasi RRF procedūros apie preliminarias išvadas EK informavo Lietuvą, kuri per mėnesį turi pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.
Pasak EK atstovybės vadovo, Komisija nėra apskaičiavusi, kiek lėšų Lietuva galėtų netekti, jei neįgyvendintų mokestinių pakeitimų kaip buvo įsipareigojusi. Nors Vyriausybės parengta mokesčių reforma jau pateikta Seimui, jos svarstymas parlamente stringa, sesijos pradžioje koalicijos partneriai sutarė ją svarstyti dalimis.
„Tokie skaičiavimai atliekami tuomet, kai iš tikrųjų atsiranda poreikis juos atlikti, kai atsiranda konkreti situacija. Iš anksto tokių skaičiavimų neatlikinėjame, tiesiog dėmesį stengiamės susikoncentruoti į tai, kaip įgyvendinti RRF kaip numatyta“, – pažymėjo M.Vaščega.
Kaip įprasta, ES Taryba dabar turės keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. ES Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. eurų išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal RRF Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. eurų išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. eurų pirmąją išmoką.
Dabartinė RRF plano Lietuvai vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Pasak M.Vaščegos, vykdyti kitus plane numatytus įsipareigojimus Lietuvai sekasi „gana neblogai“: „Procentiškai pagal RRF lėšas, kurias yra iki šiol gavusi, Lietuva ES kontekste atrodo gana neblogai.“
Anot jo, EK kol kas yra įšaldžiusi 26 mln. eurų iš pirmojo RRF mokėjimo lėšų. M.Vasčegos teigimu, Lietuva iki spalio 28 d. dar gali Komisijai pateikti „savo argumentus“, kad sulaikytas finansavimas būtų pervestas. Šią sumą EK užlaikė laukiant, kol Seime bus pateikta mokesčių reforma.
Mechanizmas galėtų būti lankstesnis
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad EK turėtų lanksčiau žvelgti į sąlygas dėl RRF lėšų gavimo. Pasak jos, ekonominė situacija tvirtinant rodiklius 2021 m. buvo visiškai kitokia.
„EK turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 m. Europa neturėjo 4 proc. EURIBOR ir, kad ekonomikos situacija yra dramatiškai pasikeitusi. Tas mechanizmas galėtų būti lankstesnis. Manau, kad iš viso proceso visi pasimokys“, – „Žinių radijui“ teigė A.Armonaitė.
„Nėra tik Lietuva, kuri yra įsipareigojusi įvairių dalykų. Mes gal ambicingiausiai įsipareigojome mokestinėje sistemoje, bet yra šalys, kurios įsipareigojo kitose srityse ir joms sunkiai sekasi. EK irgi turi atsižvelgti į realią situaciją“, – tvirtino ji.
Laisvės partijos pirmininkė tikino mananti, kad Finansų ministerija dėl rodiklių siekiant gauti RRF lėšas derėjosi. „Derybose nedalyvavau ir nenorėčiau tikėti, kad Finansų ministerija nesiderėjo, manau, jog derėjosi. Bet EK turi ne tik į popierius žiūrėti, bet ir į realią situaciją ekonomikoje“, – sakė ji.
