Socialdemokratams kyla įtarimų, kad ESO vadovų dividendų bei atlyginimų dydžių nustatymo taisyklės dėl ESO sukauptos milžiniškos vartotojų permokos už paslaugas galėjo būti taikomos nepagrįstai.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko Gintauto Palucko teigimu, premijos ESO vadovams galėjo būti nepagrįstai didelės.
„Ne paslaptis, kad ESO valdyba pagal veiklos rezultatus išsimokėjo „bonusus“. Tačiau ESO veiklos rezultatų augimą 2018–2021 metais taip pat lėmė ir didžiulė įmonės klientų permoka už paslaugas. Tad, panašu, kad dividendai buvo kur kas didesni, nei turėjo būti. Žmonės sunešė įmonei pinigus už paslaugas, kurių jie negavo, o ESO vadovybė tai galimai įvertino kaip veiklos rezultatų augimą ir dalį pinigų įsidėjo į savo kišenę kaip prizą. Tačiau jokios sėkmės juk nebuvo – vartotojai tiesiog buvo apgauti“, – komentuoja G. Paluckas.
Anot Seimo nario, permoką už dividendus ESO privalo grąžinti gyventojams.
„ESO pranešė, kad visą vartotojų permoką už paslaugas grąžins su palūkanomis, tačiau apie nepagrįstai suskaičiuotų dividendų grąžinimą nebuvo nė kalbos. Prokuratūra turėtų ištirti, ar buvo padaryti nusižengimai skaičiuojant dividendus, ar įmonės rezultatai iš tiesų nebuvo pagražinti. Jeigu taip atsitiko, visa neadekvačiai suskaičiuota suma turėtų būti papildomai grąžinta vartotojams“, – argumentuoja G. Paluckas.
R. Budbergytė: ESO jau ne pirmą kartą yra kaltinama neskaidria veikla
Pasak Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojos Rasos Budbergytės, atsakomybę už ESO rezultatų pagražinimą turi prisiimti įmonės vadovai.
„Paprastai ESO atlyginimai susideda iš dviejų dalių – pastovios algos dalies ir „kintamosios atlygio dalies“ (KAD) už pasiektus veiklos rezultatus. Visiškai normalu, kad energetinės įmonės nusistato KAD skaičiavimo metodiką, tačiau ji negali būti gražinama vartotojų permokomis. Jeigu vartotojai permokėjo 160 mln. eurų, šie pinigai negali tapti KAD nustatymo dedamąja. Jeigu taip atsitiko, visa atsakomybė tenka įmonės vadovams“, – tikina R. Budbergytė.
Politikė primena, kad tai – ne pirmas kartas, kai ESO įsivelia į nemalonumus dėl mokamų premijų vadovams.
„Prieš keletą metų buvo nustatyta, kad ESO teikė klaidingą informaciją apie elektros tinklo patikimumą. Tuo pat metu įmonės vadovai gaudavo uždarbius, kurie buvo susieti su elektros tinklo patikimumo rodikliais. Taigi ESO tiesiog melavo apie savo rezultatus ir žarstė premijas vadovams. Panašu, kad šiuo atveju galėjo įvykti panaši situacija. Žmonių pasitikėjimas energetikos įmonėmis Lietuvoje yra kaip niekad mažas, tad tikiuosi, kad prokuratūra pažiūrės rimtai ir apgins viešąjį interesą“, – sako R. Budbergytė.
Valstybės kontrolė pranešė, jog Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skaičiavimais, 2018–2021 m. vienas vartotojas už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro.
ESO dar ketvirtadienį išplatintame pranešime pareiškė, kad esą Valstybės kontrolė pateikė „visuomenę klaidinančias išvadas“, nes atlikdama auditą „neatsižvelgė į VERT tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus“.
Reaguodama į Valstybės kontrolės išvadas, Generalinė prokuratūra pranešė, kad atliks išsamų situacijos vertinimą ir sieks nustatyti, ar būtina taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
