Tiesa, vis dar nesutariama, ar mūsų šalyje ši šventė apskritai turėtų būti minima, mat dalis konservatyvių žmonių tikina, kad tai įžeidžia krikščioniškas vertybes.
Ir nors lietuviai savo namų nesibodi puošti voratinklių ir skeletų dekoracijomis, o šviečiančiais moliūgais spalio 31-osios vakarą pasipuošia net didžiųjų miestų aikštės, „Vakarų ekspreso“ kalbinti verslininkai vienos nuomonės apie tai, ar verslui Helovinas gali būti pelną nešančia šventė, neturėjo.
Dėmesio sulaukiama
Interneto paieška rodo, kad uostamiestyje bent keliose vietose šiais metais bus galima pajusti siaubą varančią nuotaiką.
Viena jų – Klaipėdos senamiestyje, Žvejų gatvėje, įsikūręs restobaras „Gaisrinė“ savo svečiams Helovino proga ruošia net kelias staigmenas, nuo interjero pokyčių iki maisto.
Pasak restobaro vadovo Aleksejaus Sokolovo, ši niša pritraukia žmones, lankytojų sulaukiama nemažai.
„Šiai šventei ruošiamės tikrai atsakingai. Planuojame pasidaryti dekoracijų, tam pasitelksime dekoratorės pagalbą, kad atvykę svečiai pajustų šiurpią atmosferą“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo restobaro vadovas.
Prie šiurpuliukus keliančios atmosferos įspūdžio kūrimo prisidės ir „Gaisrinės“ darbuotojai.
„Taip pat mūsų kolektyvo nariai bus pasipuošę šiurpiu makiažu“, – planus pasakojo A.Sokolovas.
Visgi jis pridūrė, kad svarbiausi Helovino akcentai bus paslėpti restobaro siūlomuose patiekaluose.
„Kadangi esame maitinimo įstaiga, pagrindinis prioritetas yra tai, kad visą šventės atmosferą mūsų svečiai pajustų per maistą. Mūsų patiekaluose Helovino elementų tikrai bus galima pajusti ir paragauti, pavyzdžiui, juodos mėsainių bandelės, taip pat bus ir kitų specialiai šiai šventei paruoštų pokyčių“, – apie specialiai šiai šventei kuriamus meniu pokyčius užsiminė pašnekovas.
Pasak A.Sokolovo, Helovino šventė restobare minima jau trečius metus iš eilės, nuo pat įstaigos atsidarymo.
„Kiekvienais metais sulaukiame didelio žmonių srauto“, – kalbėjo „Gaisrinės“ vadovas.
Prie šio faktoriaus prisideda ir tai, jog iškart po iš užsienio atklydusios šventės seka nedarbo diena – Lietuvoje minimos Vėlinės.
Nemato poreikio
Tačiau ne visi uostamiesčio barų savininkai naudojasi iš užsienio atklydusia Helovino tradicija tam, kad priviliotų daugiau lankytojų.
Taip pat Žvejų gatvėje įsikūrusio kito baro „Urzaa“ direktorė Emilija Bosienė teigė, jog baras šiurpulį keliančios šventės proga specialių vakarėlių niekada ir nerengė.
„Ne, šiais metais neorganizuosime, to nedarome niekada. Tiesiog labiau koncentruojamės į Kalėdas ir į didžiųjų metų švenčių laikotarpį, kuris prasidės jau visai netrukus“, – sprendimą paaiškino baro „Urzaa“ direktorė.
„Žmonių tikrai nepasakyčiau, jog būna daugiau ar mažiau. Atrodo, kaip ir eilinę paprastą dieną, nesiskiria, ar tai Helovinas, ar ne“, – pasakojo pašnekovė.
Pritraukia laisvadieniai
Tačiau abu verslininkai sutaria, kad nedarbo dienos, nesvarbu, kokia proga paskelbtos, į barus ir restoranus privilioja gausesnį nei įprastai kiekį klientų.
„Kadangi iškart po Helovino prasidės ilgasis savaitgalis, dvi nedarbo dienas žmonių bus turbūt panašiai, kaip ir savaitgaliais. Tačiau pagrindinė žmonių srauto padidėjimo priežastis – laisvadieniai, ne pati šventė“, – teigė baro „Urzaa“ direktorė.
Pasak jos, beveik visa ateinanti savaitė bus tarsi savaitgalis, lankytojų tikimasi daug, dėl to tenka dirbti gausesnei komandai.
„Kadangi kaip ir savaitgaliais būna visiškas užimtumas, tai iš esmės visą šią savaitę kolektyvas dirbs savaitgalio ritmu“, – patirtimi pasidalijo E.Bosienė.
Panašios nuomonės buvo ir gastrobaro „Gaisrinė“ vadovas A.Sokolovas.
„Kadangi tai yra nedarbo dienos, žmonės pirmoje dienos pusėje nuvažiuoja aplankyti mirusių artimųjų, o paskui vis tiek važiuoja kažkur pavalgyti ir pasisėdėti, tai žmonių srautas yra tikrai didesnis negu įprastai“, – pasakojo „Gaisrinės“ vadovas.
Tiesa, jo nuomone, susieti Vėlinių ir iškart netrukus einančio savaitgalio nereikėtų – ne visi žmonės šią progą išnaudoja poilsiui.
„Į tą penktadienį, kuris išpuola tarp Vėlinių ir savaitgalio, žmonės žiūri skirtingai, tačiau, kad ir kaip būtų, tai yra darbo diena“, – svarstė pašnekovas.
Kurortuose antplūdžio nebus?
Dėl to, jog šią savaitę turėsimus du papildomus laisvadienius žmonės pavers atostogomis, abejoja ir kai kurių pajūrio kurortinių miestų turizmo centrų atstovai.
Jie teigia nepastebėję, jog nedarbo dienos per Vėlines pritrauktų didesnį srautą žmonių.
„Įprastai Vėlinių dienomis Neringoje nesulaukiame didesnio žmonių srauto, nes vis dėlto tai yra daugiau artimųjų, giminių, kapų, sakralinių vietų lankymas“, – dienraščiui pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova.
Pasak jos, nors šį savaitgalį kai kuriose apgyvendinimo įstaigose rezervacijų skaičius išaugęs, vargu ar tai galima sieti su mirusiųjų švente.
„Kai kurios Neringos apgyvendinimo įstaigos informavo, jog artėjančiam ilgajam savaitgaliui rezervacijų turi, užimtumas siekia apie 60 proc., tačiau ir kitais lapkričio savaitgaliais turistai rezervuoja nakvynę Neringoje. Rudens laikotarpiu į Neringą atvyksta šeimos su mažais vaikai, poros, vyresnio amžiaus asmenys“, – duomenimis pasidalijo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja.
Pasak jos, Vėlinių savaitę apgyvendinimo sektoriaus verslininkai kainų nekels.
„Neringoje apgyvendinimo paslaugų kainos būna didesnės dažniausiai tik vasaros sezono metu. Nesezono metu jos kinta tik kalėdiniu laikotarpiu“, – teigė A.Ivanova.
Pasak pašnekovės, didžiausią įtaką vietiniams turistams, besirenkantiems, ką veikti ar kur vykti ilgąjį savaitgalį, daro orų prognozė, renginių ar kitų veiklų pasiūla.
„Lapkričio mėnesį Neringos miestas švenčia savo gimtadienį, tad visą mėnesį vyksta įvairūs renginiai, užsiėmimai, ekskursijos, žygiai“, – pasakojo A.Ivanova.
Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė teigė, jog šią savaitę Palangoje tikimasi didesnio nei įprastai žmonių srauto, kadangi ilgasis savaitgalis į kurortą visada pritraukia poilsiautojus. „Žmonės derina tiek kapų lankymą, tiek poilsį. Penktadienį, kuris išeis tarp Vėlinių ir savaitgalio, didelė dalis žmonių pasiima laisvadienį arba derinasi, jog pavyktų dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė R.Kmitienė.
