Anot pranešimo žiniasklaidai, parlamentaras pasigenda Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos judesių siekiant nustatyti, kas lemia, kad maisto prekių kainos parduotuvių lentynose „nemažėja nors tu ką“.
Didieji tinklai, E. Sabučio teigimu, tiesiog pratina gyventojus prie aukštų kainų, nes „šuo ir kariamas pripranta“.
„Jeigu prieš porą metų maisto krepšeliui išleisdavome 200 eurų, tai šiuo metu prekybos centre už tą patį krepšelį mokame jau 300 eurų. Tuo metu vidutinis europietis parduotuvėse išleidžia gerokai mažesnę pinigų sumą.
Pavyzdžiui, pieno produktai Lietuvoje jau kainuoja penktadaliu daugiau nei Skandinavijos šalyse“, – pažymi E. Sabutis, primindamas, kad mūsų šalies gyventojų pajamos gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, o dėl infliacijos realios pajamos sumažėjo dešimtadaliu.
„Iki šiol rinkos priežiūros įstaigos tik kartojo, esą maisto kainas „šokdino“ energijos kainos. Bet šis patogus nieko neveikimo pateisinimas nebegalioja, nes žaliavų ir energijos kainos susmuko, infliacija išsikvepia“, – komentuoja E. Sabutis.
Jis primena, kad metinė infliacija Lietuvoje nuosekliai mažėja jau daugiau nei metus, o spalį ji tesiekė 3 proc. Elektros ir dujų kainos rinkose taip pat normalizavosi, todėl šokiruojančios maisto kainos mažmeninėje prekyboje, pasak E. Sabučio, bado akis.
„Energijos kainos susitraukė keliskart. Didžiausią įtaką kainoms darantys maisto grandinės dalyviai iki šiol teisinosi išaugusiomis energijos sąnaudomis, o Konkurencijos taryba pritariamai linksėjo. Ką jie pasakys dabar?“ – klausia parlamentaras.
E. Sabutis piktinasi, kad jokių pokyčių parduotuvių lentynų kainų etiketėse nematyti.
„Prekybos centruose gyventojai ir toliau verčiami vis plačiau praverti pinigines“, – pažymi socialdemokratas.
E.Sabutis įspėja, kad pastaruosius dvejus metus įsibėgėjęs procesas, kai maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje augo dvigubai sparčiau nei ES vidurkis, tęsiasi. Tačiau, anot Seimo nario, tai – nė motais rinkos priežiūros institucijoms, kurios visada eina lengvesniu keliu – ieško vis naujų argumentų rekordinėms kainoms pateisinti, užuot ieškojusios būdų ginti vartotojų interesus.
Parlamentaras priežiūros institucijas vadina „bedantėmis“.
„Lietuvos bankas ir Konkurencijos tarnyba neturėtų būti tik pasyvūs stebėtojai šioje situacijoje, kai net bankų ekonomistai prisipažįsta neturintys paaiškinimo, kodėl Lietuvoje tokios maisto kainos“, – sako E. Sabutis, ragindamas įvertinti prekybos koncentraciją, monopolijas ir galimus kartelinius susitarimus maisto sektoriuje.
Parlamentaras primena, kokių veiksmų ėmėsi kitų šalių vyriausybės: Prancūzijos Vyriausybė pasiekė susitarimą su prekybininkais, leisiantį sumažinti būtiniausių maisto prekių kainas; Rumunijos valdžia ėmėsi maisto kainų įšaldymo; Jungtinės Karalystės premjeras pasiūlė įvesti būtiniausių maisto produktų kainų „lubas“; naikinami PVM mokesčiai būtiniausioms prekėms, prekybos centrai priverčiami susimažinti pelnus, prekybininkai kviečiami „ant kilimėlio“ pasiaiškinti, stiprinama prekybininkų kontrolė.
