Žinoma, šis mokestis daugeliui skausmingas. Tačiau reikia pagaliau suprasti, kad kurti landas – šio Seimo darbo stilius.
Atrodytų, tokios nekaltos įstatymo pataisos, numatančios žvejybos leidimų brangimą. Žvejai ir patys neatsisako už leidimus mokėti daugiau. Bet kas gi čia?
Priėmus įstatymo pataisas pabrangtų ir limituota licencinė lašišų bei šlakių žūklė. Šiuo metu parą galiojanti licencija kainuoja 2,5 euro. Įgyvendinus pokyčius už „pagavai – paleisk“ principo licenciją reikėtų mokėti 5 eurus, o už leidimą, suteikiantį teisę sugautą žuvį neštis namo, – 15 eurų.
Bet kuris meškerę rankose nors kartą laikęs lietuvis pasakys, kad toks didžiulis mokesčio skirtumas padidins brakonierių gretas.
Tokių, kurie licenciją įsigis už 5 eurus, o prisigaudę lašišų ar šlakių jų nė nemanys paleisti. Suslėps žuvis krūmuose, o baigę žvejybą apsidairys ir nešis namo.
Va, čia ir atsiranda landa, šį kartą aplinkosaugininkams. Jie ims šaukti, kad trūksta darbo priemonių brakonieriams gaudyti. Ir pareikalaus lėšų visureigiams, kompiuteriams ar išmaniesiems telefonams įsigyti, nors už žvejybos leidimus surinktos lėšos turėtų būti naudojamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti.
Štai ir pirmieji žiedeliai: nors įstatymo pataisos dar nepriimtos, aplinkosauginė organizacija „Lašišos dienoraštis“ jau pareiškė, kad ją ir meškeriotojų klubus turėtų pasiekti daugiau pinigų, nes tik jie gali prižiūrėti vandens telkinius, kuriems esą trūksta kontrolės.
Beje, ir ankstesniais metais už žvejybos leidimus surinktos lėšos buvo naudojamos neskaidriai. Tai ne kartą patvirtino Valstybės kontrolė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, tik landos kaip buvo, taip ir liko.
Pabranginti žvejybos leidimai į valstybės biudžetą leistų surinkti dar daugiau pinigų – 4,6 mln. eurų vietoj dabartinių 1,5 mln. O kad kontrolieriai netarkuotų už lėšų taškymą, reikia palikti landų. Ir tada pinigus galima taškyti į valias.
