Miško savininkai per metus sumoka apie 5 mln. eurų mokesčio, kuriam atriekia 5 proc. pajamų, gautų už parduotą medieną. Šis mokestis neišnyko iš pastaruoju metu keičiamų teisės aktų, o nelaimėse pagalbos nesulaukiantiems miškininkams tai kelia įsiūtį.

Vadinamasis Salamakino mokestis buvo laikinai pradingęs iš Miškų įstatymo pakeitimų projekto, bet vėl grįžo į jį.

Apyvartos mokestis buvo įvestas 2014-aisiais.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, tuo metu vadovaujamas Algimanto Salamakino, nusprendė, kad 5 proc. pajamų, gautų už parduotą medieną, turi būti skiriama miško kelių infrastruktūrai gerinti bei kitoms miško priežiūros reikmėms.

[[ge:lrytas:lrytas:29176229]][[ge:lrytas:lrytas:29213275]]

Vadina diskriminacija

„5 proc. apyvartos mokestis – tai miško savininkų diskriminacija“, – neabejojo bendrovės „Kėdainių miškas“ vadovas Algminas Rimdeika.

Pasak jo, jį moka ir pavieniai miško savininkai, ir įmonės, tačiau tai nėra teisinga.

„Būtų kitaip, jei mokėtų ir kiti verslo subjektai, taip pat tie žmonės, kurie miško keliais naudojasi rekreacijai, – medžiotojai arba ūkininkai.

Kita vertus, lėšos turi būti naudojamos ne tik miško kelių priežiūrai, bet ir kitoms bendrosioms reikmėms. Pinigų turėtų būti skiriama ir kovai su miško kenkėjais, bet to nedaroma“, – tikino miškininkas.

Pasak jo, jau prieš porą trejetą metų buvo akivaizdu, kad į eglynus įsimetė žievėgraužiai tipografai. „Daug tenka važinėti magistraliniais keliais palei miškus.

Jutau, kad kažkas bus, nes greta pavienių nudžiūvusių eglių džiūvo kitos, plotai didėjo.

Tipografai įsisiautėjo, Lietuvoje pasikartojo tai, kas buvo nutikę Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Tačiau mūsų šalies miškininkai negavo jokios pagalbos kovai su šiuo kenkėju.

Atvirkščiai – nors iškirsti pažeistus medžius yra būtina, vis didinamos biurokratinės užkardos kirtimo leidimams gauti“, – kalbėjo A.Rimdeika.

Tinka tik biokurui

Pastaruoju metu rinkoje susiklostė absurdiška situacija.

Miško savininkai atlieka sanitarinius kirtimus – traukia iš miško kenkėjų nudžiovintas egles ir medieną malkoms arba biokurui parduoda pusvelčiui, bet vis tiek nuo gautų pajamų privalo atseikėti 5 proc.

„Šiuo metu menkavertės medienos pasiūla yra didelė, biokuro bei malkų kainos sumenkusios. Eglynai džiūsta ir aplinkinėse šalyse, todėl biokuro granulių eksportuotojai ir Europoje patiria didelę konkurenciją, įpūstą tos pačios kenkėjų sukeltos bėdos – žuvusių eglynų“, – sakė A.Rimdeika.

Apsidžiaugė per anksti

Pasak Privačių miško savininkų asociacijos direktorės Giedrės Šlevinskės, Aplinkos ministerija pastabų ir pasiūlymų keičiamo Miškų įstatymo projektui laukė iki lapkričio 9-osios.

Būtent senkant nurodytam laikui į projektą sugrįžo 5 proc. mokestis.

[[ge:lrytas:lrytas:29243296]]

„Miškininkai jau buvo praradę budrumą – vieni jau buvo nutarę nebeteikti pastabų, o kurie teikė, jas siejo su kitomis ūkininkavimo miškuose problemomis.

Ir staiga, prieš pat finišą, į įstatymo projektą vėl sugrįžo 5 proc. apyvartos mokestis“, – stebėjosi G.Šlevinskė.

Anot jos, dalis miško savininkų, tikėtina, dar net nežino, kad buvęs mokestis niekur nepradingo, tad jie apsidžiaugė per anksti.

„Buvo miškininkų, kurie nuo pat pradžių situaciją vertino skeptiškai, kiti svarstė, kad panaikinus 5 proc. mokestį būtų plečiamas buveinių miškuose plotas, kuriose pagal nustatytus reikalavimus ūkininkauti bus nevalia, o kompensacijos nemokamos.

Tarpusavyje kalbėta, kad galbūt tai – atsvara. Esą buveinės yra neliečiamos, tačiau nebereikės mokėti to apyvartos mokesčio.

Tik taip nenutiko“, – sakė G.Šlevinskė.

Anot jos, miškininkystės versle 5 proc. mokestis, skaičiuojamas ne nuo pelno, bet nuo pajamų, gautų už parduotą medieną, yra gana skausmingas.

Tais atvejais, kai medieną parduoda pavieniai miško savininkai, kurie nė neturi savo įmonių, jie penktadalį pajamų turi atrėžti minėtam bei gyventojų pajamų mokesčiams.

„Surinktos lėšos turėtų būti skiriamos miškų keliams tvarkyti, priešgaisrinei bei sanitarinei apsaugai, bet taip nėra daroma.

Ištraukę iš miško medieną savininkai už savo lėšas patys tvarko kelius arba samdo, kas tai padarytų“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Mokestis už medieną dingo ir vėl atsirado: „Tai miško savininkų diskriminacija“