Ketvirtadienio, lapkričio 1 d., vakare paskelbtame potvarkyje V.Putinas tokį sprendimą argumentavo „nedraugiškais kai kurių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų veiksmais“.
Bendrovei „Fraport“ priklausė 25 proc. buvusio Polkovo oro uosto valdytojo – Kipre registruoto konsorciumo „Northern Capital Gateway“ (NCG) akcijų.
Konsorciumui NCG iš viso priklausė 13 skirtingų bendrovių, su juo 2010 m. sudaryta sutartis, pagal kurią konsorciumui suteikta teisė 30 metų, t. y. iki 2040 m. valdyti Pulkovo oro uostą.
V.Putinui priėmus šį sprendimą, 100 proc. NCG akcijų atiteks naujai vietinei Rusijos vyriausybės įsteigtai patronuojančiai bendrovei, o užsienio firmos kaip „Fraport“ praras savo investuotojų teises.
Po to, kai 2022 m. Maskva pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, iš Rusijos ėmė masiškai trauktis Vakarų bendrovės. Daugeliui Rusijos ekonomikos sektorių yra taikomos sankcijos.
Atsakydamas į Vakarų sankcijas, V.Putinas įvairiais būdais siekė perimti Rusijoje veikiančių užsienio firmų verslą.
Anot V.Putino potvarkio, naujausiųjų priemonių Pulkovo oro uosto atžvilgiu buvo imtasi „atsižvelgiant į grėsmę Rusijos Federacijos nacionaliniams interesams ir ekonomikos saugumui“.
„Fraport“ jau yra paskelbusi apie ketinimus pasitraukti iš oro uosto valdymo. Pernai prasidėjus karui ji pranešė, kad jos veikla oro uoste buvo „sustabdyta“.
Rugsėjį Rusijos banko VTB vadovas Andrejus Kostinas pasakė, kad bendrovės „Fraport“ pasitraukimo sąlygos turėtų būti nustatytos iki metų galo. Jo teigimu, bendrovės „Fraport“ turimo akcijų paketo vertė yra 111 mln. eurų.
Penktadienio rytą „Fraport“ nurodė, kad jos veikla oro uoste jai buvo „sustabdyta“ ir kad ji vis dar mėgina nustatyti V.Putino sprendimo pasekmes.
