Kaip teigiama, infliacijos įvertis praėjusį mėnesį išaugo iki 61,98 proc., palyginti su 61,36 proc. spalį.
Vartotojų kainų augimo tempas pradėjo lėtėti, po šešių iš eilės palūkanų normų didinimo mėnesių skolinimosi išlaidoms padidėjus nuo 8,5 proc. iki 40 proc. Analitikai pranašauja paskutinį skolinimosi išlaidų kilstelėjimą 2,5 proc. kitame centrinio banko susitikime gruodžio 21 d.
Naujausi duomenys rodo, kad didesnės skolinimosi išlaidos pradeda mažinti vartojimą – tai yra svarbus centrinio banko tikslas.
Turkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos-rugsėjo mėnesiais paaugo tik 0,3 proc. Balandžio-birželio mėnesiais jis išaugo 3,3 proc.
„Centrinis bankas pasveikins šiuos duomenis kaip įrodymą, kad paklausa vėsta, o infliacinis spaudimas toliau švelnėja“, – pareiškė „Capital Economics“ analitikas Liamas Peachas.
„Tačiau tam, kad infliacija pasiektų dar žemesnį lygį, pinigų politika turės likti griežta ilgą laiką; tikimės, kad centrinis bankas 2024 m. nekeis palūkanų normų“, – pridūrė L. Peachas.
Užsienio investuotojai pradeda pastebėti ženklus, kad Turkijos ekonomika ima bristi iš krizės. Jie pasitraukė iš rinkos dėl ankstesnės nenuspėjamos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano politikos.
Analitikai kaltina R. T. Erdoganą davus pradžią infliacijos spiralei, nes jis privertė teoriškai nepriklausomą centrinį banką nurėžti skolinimosi išlaidas iki lygio, kuris buvo gerokai žemesnis už kainų augimo tempą.
Oficialiais duomenimis, metinė infliacija piką pasiekė 2022 m. spalį, kai sudarė 85,51 proc.
Praėjusį mėnesį „Standard and Poor‘s“ pakoregavo Turkijos kredito reitingą ir pareiškė, jog jis nebe stabilus, o teigiamas. Reitingų agentūra tvirtino, kad infliacija, regis, pasiekė piką, tačiau pažymėjo, jog prireiks mažiausiai dvejų metų, kad pinigų politikos padėtų ją suvaldyti.
