„Jis geresnis, nei buvo galima tikėtis tokios trapios valdančiosios daugumos akivaizdoje, ir man teikia vilčių, kad tai daugumai dėl biudžeto pavyko susitarti. Tai reiškia, kad buvo vietos diskusijoms ir kompromisams“, – feisbuke antradienį rašė V.Janulevičius.
Taip pat šiandien paskelbta, kad Lietuvoje realus darbo pajamų augimas siekė apie 7 proc.
„Taigi mūsų darbuotojų gyvenimas tikrai neblogėja, ir tai visų šalies verslų pastanga – išlaikyti žmones net šiuo nelabai pelnus nešančiu ekonominiu laikotarpiu. Nes darbuotojai – labai didelis, svarbus ir tikrai vertinamas mūsų turtas.
Bet jei ir toliau laikysimės tokio atlyginimų didinimo pagreičio, o našumas nė iš tolo jo nepavys, kažin ar būsime labai konkurencingi“, – pabrėžė jis.
Šiame biudžete daug dėmesio skirta darbo užmokesčiui – mažiau uždirbantiems jis regimai didės.
„Tai ir bendro mūsų, kaip socialinių partnerių, įnašas. Šiemet po ilgos pertraukos pasiektas susitarimas Trišalėje taryboje ne tik dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo, bet ir kartu didėjančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Galiu pasidžiaugti, kad Vyriausybė laikėsi savo įsipareigojimų dėl NPD kėlimo. NPD ir MMA artėjimas yra ilgalaikis mūsų konfederacijos tikslas“, – teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.
Biudžete numatyta, kad didės ir socialinės išmokos.
„Metai rinkiminiai, tad nenuostabu, kad kaip niekada didėja socialinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai nusiteikusi itin dosniai. Tikiuosi, milžiniški infliacijos šuoliai lieka praeityje. Norėčiau tikėti ekonomistų prognozėmis, kad išbridome iš rekordinės infliacijos spąstų ir geriausiu atveju balandį, blogesniu – birželį pradės mažėti ir palūkanų normos. Lietuvoje tai labai svarbu ir gyventojams, ir verslui, nes kol kas skolinamės blogiausiomis sąlygomis visoje Europos Sąjungoje. O tai dar vienas labai skaudus smūgis mūsų konkurencingumui.
Jau pasirašėme „Naujos kartos Lietuvos“ plano papildymą dėl paskolinės RRF dalies. Bet tai dar ne finišas: labai tikiuosi, Vyriausybė nesustos pusiaukelėje, kad atsakingas verslas realiai galėtų skolintis geromis sąlygomis teisingiems tikslams, o ne padės tuos pinigus į nepasiekiamą stalčių su užrašu „galimybės“, – rašė V.Janulevičius.
Jis pridūrė, kad pirmiausiai kuriama ekonominė gerovė, o po to socialinė.
„Skolinta socialinė gerovė greičiausiai nebus labai tvari. Nereikia tikėti populistais, menkinančiais verslo indėlį į valstybės gerovę: ją kuriame visi kartu ir verslui valstybės ateitis nepaprastai svarbi, nes verslas kasdien į ją investuoja.
Todėl labai norime tikėti ir pasitikėti jos ateitimi ir būti pasirengę galimoms grėsmėms. Jaučiame savo atsakomybę, todėl mums būtų labai svarbu sužinoti realų geopolitinių grėsmių Lietuvai vertinimą, konkrečius atsakingų valstybės pareigūnų planus tų grėsmių akivaizdoje ir konkretų lūkestį, kuo galėtume prisidėti, kad tos grėsmės mažėtų. Laukia daug darbo, bet prieš akis ir gražiausios metų šventės“, – užbaigė V.Janulevičius.
